33-ejų Lena visai neseniai, prasidėjus pandemijai, savo hobį gaminti skanėstus pavertė pagrindine veikla, taip gimė ir „T.A.I.P. cake“. Nors viskas dar labai šviežia, vilniečiai jau pamėgo jos rankų darbo saldžius gaminius, o moteris įsitikinusi – klientai pas ją sugrįžta tikrai ne dėl skanėstų išvaizdos.
Lietuvoje Lena gyvena jau dešimtmetį. Moteris yra kilusi iš Baltarusijos, tačiau čia, į svetimos šalies sostinę, patraukė ne dėl bet ko kito, kaip meilės – čia ji gyvena su sutuoktiniu, kuris ir suviliojo palikti gimtąją šalį.
Konditerija buvo tik hobis
Nei pagal išsilavinimą, nei pagal dirbtą darbą moteris neturi nieko bendro su konditerija, mat yra baigusi biochemijos studijas, o ilgus metus dirbo logistikos srityje. Vis dėlto, netikėtai socialiniuose tinkluose pamatytas receptas suviliojo išbandyti jėgas.
„Instagram“ pamačiau kursus, kaip gaminti tokius tortus ir iškart juos įsigijau, pirma mintis buvo, kad čia kažkas įspūdingo, turiu išmokti gaminti šiuos desertus. Negalvojau nė minutę, iškart nusipirkau kursus“, – prisimindama juokiasi pašnekovė.
Pirmąjį tortą Lena prisimena su šypsena – tada jos aistra prancūziškiems desertams ir įsižiebė:
„Pirmą prancūzišką tortą sukūriau 2014 metais, tada Lietuvoje tai buvo dar kažkas naujo, prancūziška klasika tuomet dar tik atkeliavo į Lietuvą. Buvo labai mažai tokių tortų, bet tuo metu dar dirbau ir tai buvo tik kaip hobis, ne pagrindinė veikla.“
Vis dėlto, prieš aštuonerius metus, kai Lena išbandė savo jėgas konditerijoje, Lietuvoje šie desertai ne tik buvo mažai žinomi – trūko ir priemonių jų gamybai, tad teko pasukti galvą, kaip svajonę paversti realybe.
„Tada buvo labai sunku rasti ingredientų, nes čia jų buvo labai mažai. Sėdėjau, ieškojau Anglijoje, Lenkijoje ir laukiau siuntos kaip vaikas prieš Kalėdas (juokiasi). Tikrai buvo stebuklingas gamybos procesas ir įspūdingas rezultatas“, – šypsosi ji.
Jau pats pirmasis tortas gavosi kone be trūkumų. Moteris juokiasi, kad tai lėmė jos būdas – stebėdama kursus ji stengėsi atkartoti viską, ką darė mokytojai, kad rezultatas būtų tobulas.
Gyvenimą pakeitė karantinas
Bėgant metams, Lena vis pagamindavo vieną ar kitą desertą, tačiau visas jėgas skyrė savo pagrindiniam darbui iki tol, kol lyg iš giedro dangaus užgriuvo pandemija.
„Galiu pasakyti, kad karantinas man padėjo konditeriją paversti pagrindine veikla, nes Europa buvo užsidariusi, krovinių niekas nevežė ir buvo labai daug laisvo laiko gamybai ir mokymuisi.
Lankiau nuotolinius kursus, dar kartą reikia pasakyti ačiū karantinui, nes labai daug užsienio šefų pradėjo daryti nuotolinius mokymus“, – pokyčiais džiaugiasi moteris ir priduria, jog desertų gamybos subtilybių mokėsi iš geriausių Ispanijos, Prancūzijos, Rusijos konditerių ir visa tai – karantino dėka.
Šiandien Lena turi įsikūrusi savo gamybines patalpas Žirmūnuose, kur pagal išankstinius užsakymus gamina prancūziškus tortus ir kitus desertus.
Anksčiau Lena viską darydavo namuose, tad torto gamyba užtrukdavo 2-3 dienas, dabar viskas jau paprasčiau, nors sudedamųjų dalių tikrai nesumažėjo:
„Vieną dieną gamini įdarą, kepi biskvitą, kitą dieną darai glazūrą, bet dabar turiu profesionalią įrangą, tad viskas užima mažiau laiko.
Reikia pagaminti keturis pagrindinius sluoksnius – biskvitą, jį dažniausiai kepu iš migdolų miltų, dedu kuo mažiau kvietinių. Dar gali būti traškus sluoksnis, vaisių įdaras arba uogos, tam naudoju pramonines prancūziškas tyres. Dar eina putėsiai su grietinėle, belgišku arba prancūzišku šokoladu ir apdengimas – arba veidrodinė glazūra, arba šokoladinis veliūras.“
Padeda biochemikės išsilavinimas
Paskutiniu metu veidrodinė glazūra ir veliūras tapo itin populiariu desertų puošybos būdu. Veliūras gaminamas iš šokolado ir kakavos sviesto mišinio, o štai veidrodinės glazūros receptų yra daugybė, tačiau dažniausiai Lena ją gamina su kondensuotu pienu.
„Padaryti labai lengva, bet teisingai padaryti – ne, galima padaryti labai daug klaidų ir gali nepavykti atlikti tobulo apdengimo iškart. Aš visada noriu, kad rezultatas būtų tobulas ir man buvo labai įdomu sužinoti, kodėl glazūra nuteka ir nieko nelieka ant torto. Aš pradėjau daugiau domėtis ta tema, man labai padeda mano išsilavinimas – aš biochemikė ir man visada buvo labai sužinoti cheminius ir fizikinius procesus“, – kaip savo išsilavinimą panaudoja konditerijoje pasakojo pašnekovė.
Vis dėlto, ko gero, vieni įspūdingiausių ir labiausiai klientų akį patraukiančių desertų – vaisiai ir net daržovės. Žvelgiant į juos galima pamanyti, jog tai tikrų tikriausias vaisius, tačiau viduje slypi gardus skanėstas. Tiesa, tokių desertų gamyba užtrunka ilgiau nei įprastų.
„Viskas daroma rankomis, labai daug laiko užima pagaminti tokį desertą, nes formų nėra, dėl to labai ilgas technologinis procesas pagaminti vaisius. Bet verta, nes tikrai įspūdingas desertas ir tobulas rezultatas“, – apie jų gamybą pasakojo Lena.
Išvydus Lenos kuriamus desertus, jų tikrai norisi paragauti – tai ji užkodavo ir pavadinime „T.A.I.P. cake“, kuris ne tik lengvai įsimena, bet ir atskleidžia, kokia yra pačios tortų kūrėjos misija:
„Desertas turi būti ne tik skanus, bet ir gražus. Tačiau jis turi būti gražus, kad akivaizdžiai norėtųsi jo paragauti. Šią mintį ir norėjau atskleisti pavadinime: tau akivaizdžiai įdomu paragauti. Bet galima ir paprasčiau – tiesiog pasakyk tortui „taip“.
Populiarumo viršūnėse – klasika
Šiandien pašnekovė juokiasi, kad vos pradėjusi gaminti tortus ir juos siūlyti įsigyti, norėjo pasiūlyti kažką naujo ir dar nematyto. Vis dėlto, egzotiškus derinius teko pamiršti – žmonės labiau mėgsta klasiką.
„Vos pradėjusi labai norėjau stebinti žmonės ir buvo labai daug egzotinių skonių, pavyzdžiui, avokado latte, tortas su gorgonzolos sūriu, kriaušėmis ir graikiniais riešutais, bet po to pamačiau, kad žmonės bijo tai ragauti“, – nepasisekusius bandymus prisimena ji.
Šiandien visų favoritai – vyšnių ir pistacijų bei aviečių ir kokosų tortai. Lena šypsosi, kad paragavę jos tortų, žmonės grįžta vėl ir vėl:
„Mane labai džiugina, kad žmonės, kai paragauja, vėl užsisako pas mane tikrai ne dėl įspūdingo dekoro, išvaizdos. Žmogus niekada vėl neužsakys torto, jeigu buvo neskanu. Skonis, išvaizda ir kokybė – mano pagrindiniai darbo principai.“
Moteris sako dažnai sulaukianti ir klausimo, ar neturi parduotuvėlės, kur žmonės galėtų užsukti ir nusipirkti desertų vietoje, neužsisakius iš anksto. Kol kas tai tik ateities planuose – kadangi Lena viską daro iš savo lėšų, visko taip greitai, kaip norėtųsi, įgyvendinti nepavyksta.