Nors konditerija kaip hobiu užsiimti Daiva pradėjo prieš penkerius metus, dabar ji kepinius jau parduoda įvairių švenčių proga.
„Kadangi aš nekepu kepinių vestuvėms, todėl dažniau pastebiu individualesnius užsakymus. Žmonės stebi naujausias madas, naujausias tendencijas. Aš dažniau darau kepinius mažesnėms šventėms – gimtadieniams, Motinos dienai, Velykoms, Kalėdoms, todėl užsakymai būna individualesni – labiau orientuoti į gavėją“, – apie pastebimas tendencijas kalba pašnekovė.
Daivai kūrybos procesas yra artimas dalykas – ji jau ne vienerius metus dirba kostiumų dizainere, todėl sako, kad išmokti gaminti kepinius užtruko neilgai – pakako išmokti ir pritaikyti naujas technikas. Neseniai ji pradėjo gaminti ir kalėdinius eglutės žaisliukus, kurių nuotraukomis ji dalinasi Facebook puslapyje Noriu ir kepu – Cukraus Varnos užrašai.
„Žaisliukus pradėjau gaminti pernai, sužinojusi, kad yra tokia tradicija, kad vaikui savo šeima kasmet per Kalėdas dovanoja po žaisliuką. Kai tas vaikas užauga, pasiima savo žaisliukus ir išeina į savo namus. Tuo metu radau ir vatos žaislų gaminimo techniką – ji labai sena, dar caro laikų Rusijos išmislas.
Nusprendžiau pabandyti ir man labai tai patiko – padariau kelis savo vaikams, vėliau pradėjau daryti ir kitoms šeimoms“, – apie idėją pasakoja ji ir priduria, jog norintiems tokių žaisliukų pasigaminti patiems gali būti sunkiau, priklausomai nuo to, kiek jie kūrybingi:
„Labai priklauso, kokius pagrindus žmogus turi pradėdamas gaminti tokius žaisliukus. Aš turiu gan didelį bagažą meninių žinių, todėl man iš esmės reikėjo išmokti tik techniką. Jei žmogus neturi meninių žinių, tai jam iš pradžių reikia mokytis ir meniškumo, ir technikos nuo pat pradžių.
Mano atveju reikėjo išmokti techniką ir pritaikyti savo meninių žinių bagažą prie jų.“
Užsakymuose trūksta vaizduotės
Pati Daiva dekoracijas gamina savo rankomis ir sulaukia nemažai užsakymų įvairioms šventėms. Kepinius kepti ji išmoko iš socialinių tinklų, įkvėpimo sėmėsi iš įvairiausių žmonių idėjų. Ji sako, kad kepinius užsakymams ji dažnai daro pasitelkdama savą vaizduotę – žmonių siųsti pavyzdžiai dažnai neįkvepia ir nėra išskirtiniai.
„Žmonės dažnai atsiunčia krūvą pavyzdžių, bet iš esmės jie dažniausiai neįkvepia. Aš dažniausiai turiu pergalvoti kitaip, nes žmonės neretai turi ribotas galimybes – jiems trūksta net vaizduotės ar idėjų, ko jie nori.
Man tie siunčiami pavyzdžiai kartais atrodo pernelyg kasdieniški, neįkvepiantys ir aš dažnai tiesiog perdarau, kaip man atrodo geriau. Pavyzdžiui, žmonės nori fėjos kaip dekoracijos, bet dažnai atsiunčia tokį estetiškai menkavertį pavyzdį, pagal kurį tiesiog nesinori dirbti.
Norisi sukurti kažką subtilesnio, gražesnio. Perleidi per savo kūrybiškumo filtrą, kadangi klientai dažniausiai nėra kūrėjai“, – įžvalgomis dalijasi saldumynų kepėja.
Ant Daivos kuriamų meduolių bei tortų dažnai sėdi dekoruotos fėjos, meduolius ji puošia gėlytėmis, padarytomis iš cukraus ir glajaus. Ji sako, kad kūrybiškumo gaminant dekoracijas reikia tikrai nemažai:
„Jei reikėtų procentais pamatuoti, tai kepimas ir technikos panaudojimas visame konditerijos procese užima tik apie 15-20 procentų. Visa kita yra kūrybiškumas dekorui.“
Reikalauja kantrybės
Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo, kiek laiko užtrunka sukurti tokius meniškus skanėstus. Daiva dalinasi, kad sudėtingiausia suskaičiuoti meduoliams skirtą laiką, mat jų gaminimo procesas labai neprognozuojamas.
„Iškepti tortą su įmantresniu papuošimu gali užtrukti dieną ar pusantros nuo pirmo tešlos užmaišymo iki supakavimo į dėžutę. Su meduoliais yra kitas dalykas, kadangi jie nėra daromi nuosekliai – pradėjau ir iškart pabaigiau. Jie turi atvėsti, pagulėti, kitą dieną galima pradėti dekoruoti, kiekvienas dekoro sluoksnis turi pagulėti ir išdžiūti.
Tai labai palaipsninis darbas – pats procesas labai įvairus ir reikalauja atsitraukimo“, – pasakoja ji.
Pati Daiva labiausiai mėgsta ant kepinių išreikšti grožį, todėl kitus patiekalus gamina tik namuose. Žavesį ji atranda tik konditerijoje, kai gali žaisti su spalvomis ir išlieti kūrybininius sumanymus, besisukančius galvoje.
„Gaminant kitus patiekalus negaliu išreikšti estetiškumo. Man lipdymas, spalvų derinimas ir gėlyčių dėliojimas yra žymiai malonesnis nei karbonado dėliojimas lėkštėje. Aišku, aš gaminu namuose, bet tai nėra daugiau kaip malonumas, tai yra kaip pareiga. Konditerija man yra kaip malonus hobis“, – šypsosi moteris.
Ji pasidalino, kad kai kuriuos kepinius klientams net sunkoka atiduoti, kadangi kuria su dideliu malonumu.
„Neseniai buvau padariusi tortą, kurį dekoravau kaip rožinį moliūgą, ant kurio tupi fėja. Jį padarius buvo tikrai gaila atiduoti, nes tikrai smagu buvo gaminti. Kitas kepinys, kuris man labai patiko, buvo mano išpiešta balta meška ant meduolių. Šį darbą norėčiau įstiklinti ir niekam neduoti“, – mėgstamiausiais kūriniais dalinasi ji ir priduria, kad svarbiausias kainos elementas – įdėtas darbas, kuris vertinamas daugiausiai:
„Aš brangiai vertinu savo visą darbą, dekoro sudėtingumą, produktai nekainuoja labai daug.“
