Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, gripo epidemiją skelbia pirmosios šalies savivaldybės.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, gripo epidemiją skelbia pirmosios šalies savivaldybės. Šiandien gripo epidemiją paskelbė Panevėžio, Kauno miesto, Ignalinos, Kėdainių ir Jonavos rajono savivaldybės. Vakar gripo epidemiją paskelbė Prienų ir Ukmergės rajono savivaldybės. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė septynios.
Lietuvoje smarkiai išaugus sergamumui gripu, epidemiją, be minėtų miestų, paskelbė ir Ukmergės, Prienų bei Kėdainių savivaldybės.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sausio 14 – 20 dienomis bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis buvo 127,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 98,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Daugiausia sergančiųjų gripu yra Vilniaus ir Kauno apskrityse, atitinkamai 1114 ir 1005 žmonės.
Trečią metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldytas 171 asmuo, iš jų – 25 vaikai iki dvejų metų, 72 vaikai – 2 – 17 metų amžiaus grupėje ir 74 suaugusieji. Ligoninėje gydytos trys nėščiosios. Intensyviosios terapijos skyriuje gydoma 11 asmenų.
Gripo epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų šių susirgimų.
Gripo epidemijos metu rekomenduojama saugotis peršalimo ir sergančiųjų, vengti kontakto, dažnai plauti rankas, gerai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas.
Taip pat rekomenduojama vengti masinių susibūrimo vietų, nesant būtinybei nesinaudoti viešuoju transportu, pasirinkti individualias laisvalaikio praleidimo priemones.
Gyventojai raginami pasirinkti žiemai tinkamus darbužius bei apavą, daugiau būti gryname ore, o sergančiuosius pagal galimybes izoliuoti nuo sveikųjų.
Ligonių teisės
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena kelis svarbius dalykus, kuriuos pacientams būtina žinoti gripo epidemijos metu.
Pasak VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Oksanos Burokienės, gripo epidemijos metu, turi būti sudarytos visos sąlygos negaluojantiems pacientams nedelsiant patekti pas gydantį gydytoją ir gauti kvalifikuotą pagalbą. Todėl pajutus į gripą panašius simptomus rekomenduojama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
„Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras yra įpareigoti užtikrinti nepertraukiamą medicinos pagalbos teikimą. Tai reiškia, kad gydymo įstaigos darbo metu pagalbą teikia ten dirbantys medikai, o naktimis, savaitgaliais ar švenčių metu šias paslaugas teikia budintis gydytojas toje pačioje įstaigoje arba kitoje, su kuria gydymo įstaiga sudarė sutartį. Ši informacija turi būti skelbiama kiekvienoje pirminės pagalbos gydymo įstaigoje. Tad susirgus, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje žmogus yra prisirašęs, arba į tą įstaigą, su kuria yra sudaryta sutartis," – sako O. Burokienė.
Nedarbingumo lapelis telefonu
Esant labai aukštai temperatūrai, pacientas pas šeimos gydytoją, arba budintį gydytoją, turi būti priimtas tą pačią dieną. Laikini palengvinimai pacientams VLK specialistė primena, kad gripo epidemijos metu kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas negaluojantis pacientas turi teisę nelaukti ilgose gydymo įstaigų eilėse ir nedarbingumo pažymėjimą rezervuoti telefonu.
„Esant gripo epidemijai žmogui pasireiškus negalavimams, atitinkantiems gripo požymius ir dėl to negalinčiam atvykti į gydymo įstaigą, nedarbingumo pažymėjimą galima rezervuoti ir telefonu paskambinus į gydymo įstaigos registratūrą. Įvertinęs telefonu pateiktą informaciją apie paciento būklę, gydytojas asmens sveikatos istorijoje aprašys nusiskundimus, rekomendacijas, kaip gydytis, kokio režimo laikytis. Nesant būtinybės paciento gydyti stacionariai, medikas paskirs vėlesnę atvykimo į gydymo įstaigą datą – ne vėliau kaip po 3 kalendorinių dienų nuo kreipimosi telefonu," – sako O. Burokienė.
Taip pat verta žinoti, kad kai gripo epidemijos metu vaikų ugdymo įstaigose yra nustatomas karantinas ir dėl to tėvai turi prižiūrėti vaiką, gydymo įstaigą taip pat apie tai galima informuoti telefonu. Vaiko asmens sveikatos istorijoje vaikų ligų gydytojas arba šeimos gydytojas įrašo švietimo įstaigos pavadinimą ir vienam iš tėvų išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
Vis dėlto kiekvienas žmogus pats turėtų apsispręsti, ar jam geriau su gydytoju konsultuotis telefonu, ar gyvai. Juk telefonu apibūdinant ligos simptomus sudėtinga nustatyti tikslią diagnozę, o gydantis pačiam arba pagal klaidingai telefonu paskirtą gydymą galima sulaukti ir sunkių komplikacijų.
Gydytojas į namus
Gydymo įstaigos yra oficialiai įpareigotos gripo epidemijos laikotarpiu ilginti savo darbo laiką, jei to reikia, kad visi prie įstaigos prisirašę gyventojai gautų reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Esant tam tikriems simptomams pacientai gali išsikviesti gydytoją į namus.
„Šeimos medicinos paslaugas namuose teikia šeimos, vaikų ligų, vidaus ligų gydytojai ir gydytojai chirurgai. Paslaugos gali būti teikiamos naujagimiams, sergantiems vaikams iki vienerių metų arba sunkų neįgalumą turintiems vaikams, asmenims, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba specialus nuolatinės slaugos poreikis. Šeimos medicinos paslaugos namuose taip pat gyventojams teikiamos ūmiai sutrikus judėjimo funkcijai (negali savarankiškai judėti), karščiavimo metu atsiradus odos bėrimams, esant aukštesnei nei 38,5 C temperatūrai, ir kurios neveikia temperatūrą mažinantys vaistai," – vardina O. Burokienė.
Gripo epidemijos metu pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos turi savo darbą organizuoti taip, kad kuo daugiau karščiuojančių pacientų (ypač sergančių lėtinėmis ligomis, neįgalių) būtų lankomi namuose. Be to, esant gripo epidemijai, gydymo įstaigos privalo užtikrinti vaikų iki 10 metų vizitavimą namuose tais atvejais, kai temperatūra aukštesnė nei 38,5 laipsnio.
Kada kviesti greitąją pagalbą?
Pirmiausia, visuomet reiktų įvertinti situaciją, ar būtinoji medicinos pagalba yra iš tiesų reikalinga, ar tikrai žmogui reikiamos pagalbos negali suteikti šeimos ar budintis gydytojas.
„Reikia suprasti, kad kviestis greitąją pagalbą reikia tais atvejai, kai kyla reali grėsmė gyvybei, pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, stipriai susižeidus, žmogui praradus sąmonę, esant tokiai būklei, dėl kurios gali sutrikti gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų veikla. Taip pat ir ligoninių skubiosios pagalbos skyriuje pagalba visuomet teikiama etapais – pirmiausia tiems žmonėms, kurių būklė yra sunkiausia ir yra grėsmė jų gyvybei, pavyzdžiui, kai žmogų reikia nedelsiant gaivinti," – tikino O. Burokienė.
Valstybinės ligonių kasos specialistai teigia, kad už ligoninės priimamajame suteiktą pagalbą gali tekti ir susimokėti. Esant dideliems pacientų srautams gali nutikti taip, kad atvykęs į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių gripu sergantis, karščiuojantis pacientas eilėje pagalbos lauks gerokai ilgiau, nei ją gautų pas savo gydymo įstaigos budintį gydytoją. Jei paaiškėtų, kad pacientui suteikta pagalba iš tiesų nebuvo būtina, t. y. neatitiko skubios medicinos pagalbos masto, už suteiktą paslaugą pacientas turėtų susimokėti, nepaisant to, ar jis yra apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, ar ne.
Primename, kad skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams.
