NVSC specialistai praneša, kad praėjusią savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodikliai aukščiau minėtose teritorijose yra tokie:
Vilniaus apskrityje – 151,19 atv. / 10 tūkst. gyventojų, Šalčininkų rajone – 124,64 atv. / 10 tūkst. gyventojų, Ukmergės rajone – 217,97 atv. / 10 tūkst. gyventojų.
Kauno apskrityje – 144,5 atv. / 10 tūkst. gyventojų, Kauno mieste – 175,10 atv. / 10 tūkst. gyventojų, Prienų rajone – 117,5 atv. / 10 tūkst. gyventojų, Kėdainių rajone – 163,0 atv. / 10 tūkst. gyventojų.
Panevėžio apskrityje – 146,12 atv. / 10 tūkst. gyventojų, Panevėžio mieste – 241,60 atv. / 10 tūkst. gyventojų.
Utenos apskrityje – 88,32 atv. / 10 tūkst. gyventojų, Ignalinos rajone – 144,47 atv. / 10 tūkst. gyventojų.
Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Vertindami sergamumą kaip epideminį, NVSC specialistai taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.
Rekomendacijos gyventojams gripo epidemijos metu
Gripo epidemijos metu rekomenduojama saugotis peršalimo ir sergančiųjų.
Vengti kontakto su sergančiaisiais, nuo kosinčio ar čiaudinčio kolegos pravartu pasitraukti nors per metrą.
Dažnai plauti rankas.
Gerai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas (ypač jei jose gyvena, dirba ar lankosi daug žmonių).
Vengti masinių susibūrimo vietų, nesant būtinybei nesinaudoti viešuoju transportu, pasirinkti individualias laisvalaikio praleidimo priemones.
Pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius bei apavą, daugiau būti gryname ore.
Pasireiškus pirmiesiems susirgimo požymiams, sergantįjį (pagal galimybes) izoliuoti nuo sveikųjų.
Pati efektyviausia priemonė nuo gripo – skiepai
Skiepytis nuo gripo rekomenduojama prieš prasidedant gripo sezonui, t. y. spalio pradžioje. Tačiau pasiskiepyti galima ir dabar, nes rizika užsikrėsti gripu išlieka iki pat kovo mėnesio. Rekomendacijos susirgus
Susirgus gripu rekomenduojama kreiptis į medikus ir griežtai laikytis paskirto gydymo. Geriausia, jeigu namuose ligonį slaugytų vienas asmuo. Ligoniui ir jį slaugančiam sveikajam
rekomenduojama nosį ir burną dengti vienkartine kauke. Kosint ir čiaudint, patariama užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai alkūnės linkyje).
Jei prisidengėte burną ir nosį delnu, tuojau pat nusiplaukite rankas. Rekomenduojama kuo dažniau plauti rankas, ypač aptarnavus ligonį ir prieš valgį.
Kas yra gripas?
Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje, sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu.
Koks sukėlėjas?
Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C.
Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius.
Kaip užsikrečiama gripu?
Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių.
Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.).
Kokie yra gripo simptomai?
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Koks gydymas?
Gydymui vartojami dviejų vaistų grupių medikamentai: - Nukleozidų analogai – proteino M2 inhibitoriai; - Neuraminidazės inhibitoriai. Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.
Kaip apsisaugoti nuo gripo?
Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Pasiskiepyti nuo gripo
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:
65 m. ir vyresniems asmenims; nėščiosioms; asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita (genetinės mutacijos), kas lemia gripo viruso savybių kaitą. Todėl PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliui.
Be to, žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama:
• Dažnai plauti rankas; • Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis; • Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų; • Kosint ir čiaudint prisidengti burną; • Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos; • Gerai vėdinti patalpas; • Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
