Atsako agronomė Odeta Bačinskienė.
Arbūzų sėklos daiginamos trečią balandžio dekadą. Prieš daiginimą parą laikomos kalio permanganato tirpale (tirpalas turi būti rausvas). Daigios bus tos sėklos, kurios truputį pamirkusios nuskęs.
Nupylus kalio permanganato tirpalą, sėklas reikia perplauti virintu drungnu vandeniu, tolygiai paskleisti ant drėgno skudurėlio, taip pat drėgnu skudurėliu uždengti ir laikyti ne žemesnėje kaip 20 °C temperatūroje. Kiekvieną dieną būtina patikrinti, ar yra dygstančių sėklų.
Į vazonėlius sodinamos vos pradėjusios dygti sėklos. Kiekviena turi būti sodinama į atskirą vazonėlį, nes arbūzai labai jautrūs persodinimui. Svarbu parinkti tinkamo dydžio vazonėlį, geriausia – maždaug 750 ml. Sodinti patartina į lapinės žemės ir durpių mišinį. Sėkla užberiama maždaug 3 cm žemės sluoksniu ir palaistoma.
Prieš sodinant į atvirą gruntą arbūzų daigus reikia 5–7 dienas „grūdinti“, t. y. dieną išnešti į lauką, o nakčiai parnešti į šiltnamį. Paskutinėmis gegužės – pirmomis birželio dienomis arbūzai jau turi turėti bent 2 tikruosius lapelius. Į gruntą daigai sodinami, kai naktimis nebūna šalnų.
Daigams reikia parinkti saulėtą, nuo šiaurės vėjų apsaugotą vietą. Žemė turi būti lengva – priesmėlis, juodžemis, priemolis, bet ne durpės, nes durpėse arbūzus puola ligos. Šie augalai lengvai ištverai sausras, bet lietingą vasarą gali žūti, jeigu dirva nelaidi ir susikaupia daug vandens. Todėl arbūzams sodinti labai tinka žemės plotas su nuolydžiu.
Prieš sodinant daigą reikia gerai palaistyti, tada atsargiai išimti iš vazonėlio, kad nuo šaknų nenubyrėtų žemės. Pasodintas į duobutę daigas dar kartą palaistomas ir užberiamas plonu žemės sluoksniu. Tarp daigų turi būti ne mažesni nei 1 metro tarpai, o lysvės plotis – ne mažiau kaip 2 metrai.
Pirmą kartą trąšas reikia įterpti į duobutę prieš sodinimą. Tinka perpuvęs mėšlas, kompleksinės neorganinės trąšos be chloro, kuriose yra daug azoto. Trąšas patartina ne įterpti, o užberti nedideliu sluoksniu žemės, kad jos nesiliestų su šaknimis, kol daigas neprigijo.
Antrą kartą tręšiama, kai užsimezga pirmi arbūziukai. Šį kartą kompleksinėse trąšose turi būti daugiau kalio, nes jis būtinas vaisiaus augimui. Tinka trąšos, skirtos bulvėms ir agurkams. Tomis pačiomis trąšomis galima patręšti dar kartą po dviejų savaičių.
Arbūzų nereikia laistyti, nes jie lapeliais sugeria ryto rasą. Jeigu vasara labai sausa, kol lapai neuždengę viso žemės ploto, patartina purenti dirvą. Ravėti reikia atsargiai, kad nebūtų pažeistos virkščios. Jų negalima kilnoti, vartyti, tik iš pradžių galima nukreipti norima kryptimi. Jokiu būdu negalima judinti ką tik užsimezgusių vaisių.
Jei vasara šalta arba labai lietinga, antras vaisius gali užsimegzti tik pirmajam užaugus arba visai neužsimegzti. Šiltomis vasaromis daigas gali subrandinti daugiausia tris vaisius. Pirmasis vaisius anksčiausiai gali prinokti liepos pradžioje, bet dažniausia sunoksta rugpjūčio viduryje. Antri arba treti vaisiai gali rugsėjį nespėti prinokti, bet nuskinti jie noksta šiltoje sausoje patalpoje. Tam tinka šiltnamiai arba įstiklinti balkonai.
Labiausiai arbūzai bijo drėgmės. Šaltomis drėgnomis vasaromis jie gali užaugti labai maži arba net visai sunykti. Nereikia nusiminti – ir mažų arbūzų sėklos būna sunokusios ir tinka sėti kitais metais.
Jeigu norima arbūzų užsiauginti šiltnamyje, juos reikia laistyti su sieteliu, imituojant rasą, nes arbūzų lapai būtinai turi gauti drėgmės, kitaip vaisiai bus labai maži – iki 1 kg. Šiltnamyje auginami arbūzai gali susirgti miltlige ir dėl to sunykti.