ULAC duomenimis, paskutinius keletą metų vidurių šiltinė Lietuvoje registruojama labai retai, 2016 m. užregistruotas vienas atvejis, 2017 m. ir 2018 m. – po du atvejus.
Visi atvejai buvo įvežti iš endeminių šalių. Pasak ULAC gydytojos Galinos Zagrebnevienės, vidurių šiltinė, kurią sukelia bakterija Salmonella Typhi, paplitusi šilto klimato šalyse – Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje.
Pasaulyje kasmet registruojama apie 17 mln. vidurių šiltinės atvejų, apie 600 tūkst. mirties nuo šios infekcijos atvejų. Gydytoja G.Zagrebnevienė atkreipia dėmesį, kad vidurių šiltinės infekcijos šaltinis yra sergantis šia liga žmogus ar vidurių šiltinės bakterijų nešiotojas, kuris ligos simptomų neturi, tačiau su išmatomis sukėlėjus išskiria į aplinką. Užsikrečiama suvalgius užteršto bakterijos maisto, išgėrus užkrėsto vandens, per užterštas rankas ir aplinkos daiktus.
Užsikrėtus ligos simptomai dažniausiai atsiranda po dviejų savaičių. Liga pasireiškia ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu.
Negydomiems ligoniams po kelių savaičių žarnyne gali atsirasti opos, dėl kurių gali kilti komplikacijų.Vidurių šiltinės sukėlėjai gali ilgai išbūti gyvybingi ant aplinkos daiktų, vandenyje, pasidauginti maiste, todėl užsikrėsti keliaujant šalyse, kur ši liga paplitusi, nėra sunku. Norėdami išvengti užsikrėtimo, nepamirškite ULAC medikų patarimų:
Pasiskiepyti prieš keliaujant į endemines šalis.
Poilsio metu šalyse, kuriose paplitusi ši infekcija, rekomenduojama gerti fasuotą geriamąjį vandenį, nepirkti ir nevartoti maisto iš gatvės prekeivių.
Nuolat kruopščiai plauti rankas su muilu prieš valgį, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu. Atsiradus vidurių šiltinei būdingų simptomų, ypač užtrukus karščiavimui, rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Vidurių šiltinė
Vidurių šiltinė yra ūmi infekcinė liga, pasireiškianti ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, suretėjusiu širdies dažniu, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu, sausu kosuliu.
Dažnai gali būti lengvų ir atipinių ligos formų. Negydomiems ligoniams po kelių savaičių gali atsirasti žarnyne opos, dėl kurių gali būti kraujavimas iš žarnyno arba įvykti žarnos prakiurimas (perforacija).Paratifų klinikinis vaizdas yra panašus, tačiau ligos eiga lengvesnė. Etiologija (sukėlėjai ir jų savybės)Vidurių šiltinės sukėlėjas – bakterija Salmonella typhi.
Vidurių šiltinės sukėlėjai yra pakankamai atsparūs išorinės aplinkos veiksniams: dirvožemyje, vandenyje gali išgyventi 1-5 mėnesius, išmatose – iki 25 dienų, ant užterštos patalynės – iki 2 savaičių. Ilgą laiką šis sukėlėjas gali išlikti gyvybingas maisto produktuose, ypatingai piene, mėsoje, mišrainėse. Maiste, kuris laikomas aukštesnėje nei +18 laipsnių temperatūroje, šios bakterijos gali pasidauginti.Tačiau minėtos bakterijos jautrios šilumos poveikiui. Veikiamos 70 laipsnių temperatūros žūsta per 30 minučių, o virinimą pakelia vos keletą minučių.
Infekcijos šaltinis
Vidurių šiltinės infekcijos šaltinis yra sergantis šia infekcine liga žmogus. Užkratą gali platinti ir asmenys, sergantys lengvomis, besimptomėmis ligos formomis. Dėl to jie neizoliuojami, arba izoliuojami pavėluotai ir užkratą gali platinti tarp bendradarbių, šeimoje ir t.t. Dažniausiai infekcijos šaltiniu yra vidurių šiltinės bakterijų nešiotojai, kurie paprastai yra sveiki, bet ligos sukėlėją išskiria kurį laiką arba visą gyvenimą. Lėtiniu bakterijų nešiotoju
* gali likti žmogus, persirgęs ūmios, lengvos ar besimptomės formos liga. Lėtiniais bakterijų nešiotojais dažniau lieka moterys.
*Lėtiniu bakterijų nešiotoju vadinamas asmuo, kurio išmatose, šlapime ar tulžyje vidurių šiltinės ar paratifų bakterijos po persirgtos ligos randamos ilgiau nei vienus metus. Nuo kai kurių šių asmenų yra užsikrėtę ir susirgę nuo 5 iki 15 žmonių, dažniausiai šeimos narių, kaimynų, pažįstamų.
Inkubacinis (slaptasis ligos) periodas
Vidurių šiltinės inkubacinis periodas priklauso nuo patekusių bakterijų skaičiaus, tačiau paprastai trunka nuo 9 iki 14 dienų (trumpiausias –7 dienos, ilgiausias – 25 dienos). Kuo užkrato dozė didesnė, tuo šis periodas trumpesnis, o liga sunkesnė.
Infekcijos plitimo būdai
Į sveiko žmogaus organizmą sukėlėjas patenka tik per burną su užterštu maistu, vandeniu arba per užterštas rankas ir aplinkos daiktus, kuriais naudojosi sergantis užkrečiamąja liga žmogus bei sukėlėjų nešiotojas.Dažniausiai užsikrečiama per ligonių ar bakterijų nešiotojų išmatomis, šlapimu užterštą maistą ir vandenį.
Vidurių šiltinės sukėlėjais gali būti užterštas bet koks maistas, tačiau didžiausią riziką gali turėti užterštas maistas, kuris vartojamas be terminio apdorojimo, pavyzdžiui, salotos, mišrainės, nepasterizuotas pienas ir jo produktai.
Nenukenksmintomis žmogaus išmatomis bei šlapimu gali būti užteršiamas dirvožemis, šachtinių šulinių vanduo. Iš netinkamai įrengtų lauko tipo tualetų arba po potvynių vidurių šiltinės bakterijos gali patekti į atvirų vandens telkinių vandenis.
Žmogaus fekalijomis laistomos daržovės taip pat gali būti užterštos šios ligos sukėlėjais, o netinkamai nuplautos ir nuvalytos jos gali būti užsikrėtimo šia infekcine liga priežastimi.
Užsikrėsti vidurių šiltine galima valgant nešvariomis (neplautomis) rankomis, jei ant jų pateko bakterijos nuo aplinkos daiktų, po sąlyčio su ligonio ar bakterijų nešiotojo išskyromis.
Vidurių šiltinės epidemiologijoje nereikėtų nuvertinti ir musių reikšmės. Iš lauko tipo tualetų musės gali atnešti bakterijas ant kojų, o maiste šios bakterijos gali pasidauginti iki pavojingos užkrečiamosios dozės.Vidurių šiltinės infekcijos dozė yra mažesnė nei paratifų.
Imlumas infekcijai
Imlumas infekcijai yra visuotinas, tačiau imlesni yra ŽIV infekuoti asmenys, taip pat turintys mažą skrandžio rūgštingumą. Sveikas skrandis yra natūrali užtvara bakterijoms.Atsparumas infekcijai įgyjamas persirgus, nuolat susiduriant su mažomis užkrato dozėmis ir po vakcinacijos. Masinio žmonių užsikrėtimo židiniuose paprastai suserga iki 40-50 % asmenų.
Užkrečiamasis laikotarpis
Bakterijas su išmatomis, šlapimu gali išskirti ligoniai, sergantys įvairiomis ligos formomis, sveikstantys (paprastai pirmą sveikimo savaitę) ir bakterijų nešiotojai. Apie 10% ligonių bakterijas gali skirti iki 3 mėnesių ir apie 2-5% tokių asmenų gali tapti lėtiniais bakterijų nešiotojais.
Paplitimas
Pasaulyje kasmet registruojama apie 17 milijonų vidurių šiltinės atvejų ir apie 600 tūkstančių mirties nuo šios infekcinės ligos atvejų. Dažniau ši infekcija paplitusi šilto klimato šalyse – Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje.Paskutiniais metais Lietuvoje kasmet diagnozuojami 1-2 šios infekcijos atvejai, tarp jų ir įvežtiniai atvejai iš endeminių šalių.
