• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Greičiausiai ne vienas neįsivaizduoja savaitgalio pusryčių be lėto mėgavimosi puodeliu kavos, dar garuojančių, ką tik iškeptų blynų, o prie jų – gardžios uogienės, kuri prisiminimais nuneša į vaikystės dienas, praleistas pas močiutę. Tokius prisiminimus pažadina ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė, savo kuriamomis uogienėmis daugiau nei dešimtmetį dovanojanti saldų džiaugsmą.

14

Greičiausiai ne vienas neįsivaizduoja savaitgalio pusryčių be lėto mėgavimosi puodeliu kavos, dar garuojančių, ką tik iškeptų blynų, o prie jų – gardžios uogienės, kuri prisiminimais nuneša į vaikystės dienas, praleistas pas močiutę. Tokius prisiminimus pažadina ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė, savo kuriamomis uogienėmis daugiau nei dešimtmetį dovanojanti saldų džiaugsmą.

REKLAMA

Nors dabar nemažai kas žino apie „Genutės uogainės“ uogienes, viskas prasidėjo kiek kitaip, kai atsikrausčiusi į Žalgirių kaimą Ukmergės rajone Sakalauskų šeima šviežias uogas parduodavo turguje. Ir iki šių dienų šeima su savo produkcija stovi turguose ir supažindina žmones su savo skanėstais.

Produkcija tik iš ekologiškų uogų

Moteris prisimena ūkininkavimo pradžią lyg šiandien – ūkyje uogų įvairovė nebuvo didelė, uogas parduodavo, o iš likusių virdavo uogienes. Kai visi artimiausi žmonės jau buvo apdalinti uogienėmis, šeima galiausiai suprato, kad metas pradėti plėsti veiklą.

REKLAMA
REKLAMA

„Iš pat pradžių viskas prasidėjo nuo serbentų ir aviečių – užsodinom 10 hektarų serbentų, porą hektarų aviečių. Poreikis gaminti uogienes atsirado dėl to, kad prisiauginom uogų, ne visas žaliavas parduodavom, likdavo. Iš pradžių virėm sau, giminėms, artimiesiems, o paskui pagalvojom, kodėl gi nepradėjus masiškai gaminti uogienių”, – prisimena G. Sakalauskienė.

REKLAMA

Laikui bėgant atsirasdavo vis naujų skonių uogienės, tuo pačiu plėtėsi ir ūkis, kuriame, kaip juokdamasi sako Genovaitė, auga visos įmanomos uogos ir vaisiai.

Ką labiausiai pabrėžia pati Genovaitė, tai jog viskas, kas auga šeimos ūkyje, yra ekologiška, o paklausta sako, kad niekad apie kitokį auginimo būdą net nesvarstė.

„Mūsų ekologinis ūkis buvo dar tada, kai Lietuva nebuvo įstojusi į Europos Sąjungą ir nebuvo jokių paramų. Mes, būdami studentai su vyru, turėjom nedidelį ūkelį, jis buvo ekologiškas, sertifikuotas, tuomet dar gyvenom Giedraičiuose. Ir čia nuo pat pradžių buvo ekologinis, apie jokį kitą net negalvojom. Tai jau yra kaip gyvenimo būdas“, – šypsosi pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip pati sako, čia ir slypi geros uogienės paslaptis – natūraliai užaugintos uogos, puoselėtos augintojų rankomis, o ne trąšomis ir chemikalais:

„Paslaptis yra labai paprasta – uogienę reikia išvirti iš skanių, ekologiškai, švariai, be chemijos užaugintų uogų. Jeigu yra gera žaliava, ir uogienė bus sveika, gera ir skani.“

O ir žmonės ekologiją itin vertina – tie, kurie jau pažįsta turguose su savo produkcija stovinčius Sakalauskus, be abejonės grįžta vėl ir vėl, o apsipirkti jau užsuka ir kiti pastovių klientų artimieji – geras žodis apie šeimos ūkį keliauja iš lūpų į lūpas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Uogienės kaip pas močiutę

G. Sakalauskienė patikina, jog jų gamintos uogienės visai kaip pas močiutę – jose nėra konservantų ar papildomų tirštiklių, o asortimente yra ir becukrių uogienių bei tyrių mažiesiems valgytojams.

„Mes verdame uogienes iš uogų ir cukraus, netgi turim tokias uogienes, tyres vaikams, kol mamos neduoda cukraus, verdam becukres, autoklavuose gaminam. Viskas yra visiškai natūralu, tik uogos ir cukrus.

REKLAMA

Klientai ateina, prašo becukrių variantų ir mes bandom. Ir su stevija bandėme daryti, bet skonis įdomus ir ne visiems patinka, pabandėm autoklavuoti ir gavosi, padarėm keletą variantų visiškai becukrių, kurias perka diabetikai, kurie negali naudoti cukraus. Turim ką pasiūlyti“, – apie asortimentą pasakojo moteris.

Iš viso „Genutės uogainės“ asortimente – 38 skirtingos uogienės, tarp kurių ne tik įprastos mėlynių, braškių ar aviečių, bet ir įvairesnių skonių, sukurtos derinant skirtingas uogas, o gurmanai gali paragauti ir ne tokių įprastų skonių:

REKLAMA

„Ir tradicines verdam, ir derinam – braškes verdam su raudonais serbentais, labai skani uogienė, su juodais serbentais, avietes su juodais serbentais, kad paįvairinti skonius. Žmonėms patinka, serbentų vienų kaip ir nelabai norisi, bet kartu su saldžiom uogom jos skaniai susivalgo.“

Be viso to, kiekvienais metais atsiranda vis naujas skonis. Nors šiemet per darbus Sakalauskai dar nespėjo sugalvoti, ką naujo pasiūlys klientams, bet praėjusiais metais nustebino duplainių ir čili derinys, kurį lietuviai tiesiog išgraibstė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be uogienių, čia gaminami džemai, tyrės, taip pat sultys ir sirupai, džiovinti produktai. Štai, šiemet ūkyje užderėjo gausus moliūgų derlius, tad smaližiai galės paskanauti moliūgų saldainių.

„Daržoves irgi auginam, bet daugiau perdirbimui – kopūstus rauginam, burokėlius darom įvairiais būdais, obuolių sultyse vakuojam, svogūnų džemą gaminam. Moliūgų šiemet priauginom labai daug daug, tai darom ir saldainiukus, sultis, visokius pagardus“, – vardijo Genovaitė.

REKLAMA

Darbo turi visus metus

„Genutės uogainės“ asortimente kiekvienas gali rasti savo skoniui tinkamą produktą, o tam, kad jis pasiektų klientų rankas, ir ūkyje rankų prireikia nemažai. Nors darbas daugiau sezoninis, tačiau G. Sakalauskienė šypsosi – visus metus turi veiklos:

„Kadangi verdam uogienes, tai dirbam ištisus metus, uogienes verdam iš šaldytų uogų žiemą, tai užsipildo visi metai.

REKLAMA

Aišku, daugiausiai darbuotojų reikia pavasarį, kada reikia viską pasodinti, apravėti, vasarą, kada reikia nuskinti uogas. Nemažai yra samdomų darbuotojų, vidutiniškai dirba apie 10-12 žmonių, o sezono metu būna ir iki 20.“

Rodos, besibaigiantis rugsėjis jau turėtų būti ramesnis metas, kuomet galima šiek tiek atsipūsti po darbų, tačiau Sakalauskų ūkyje darbai vis dar vyksta pilnu pajėgumu, mat atėjęs ruduo nelepina, o Genovaitė sako, kad ir visi metai buvo keisti, o juk visas derlius priklauso nuo gamtos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kadangi orai nelepino, rugsėjis lietingas, tiesiog neįmanoma įvažiuoti į dirvas, tai vis dar imam derlių, dar kaip ir nesibaigia darbai.

Šie metai labai įdomūs – pavasaris buvo labai šaltas, teko labai ilgai laukti pirmų uogų, tik birželio vidury pradėjom skinti braškes, kai jau skindavom gegužės pabaigoj. Viskas atsidėjo maždaug 2 savaitėms ir viskas vėlavo.

Paskui sausra, didžiuliai karščiai, negalėjom dirbti dėl to, kad žmonės tiesiog alpdavo ant saulės. Dirbdavom iki 12-13 valandos tik, paskui vakare kažkiek, bet irgi nelabai įmanoma buvo“, – pasakojo pašnekovė.

REKLAMA

G. Sakalauskienė šypsosi sakydama, kad didžiausios baimės pradedant šią veiklą buvo pradžioje, o dabar viskas stojasi į savas vėžes. Anksčiau moteris nerimavo, kas nutiks, jei kam nors į rankas pateks nekokybiškas produktas, tačiau dabar su tuo susitaikė, o ir žmonės, žinodami, jog viskas natūralu ir ekologiška, mažų klaidelių nesureikšmina:

„Galvojau, kaip čia bus, jeigu uogienė surūgs ar užsidės pelėsiukas, klientas nusipirks tokią. Kadangi nededam jokių konservantų, ji yra natūrali, aišku, natūraliai gali užaugti ir pelėsis.

Buvo keletas atvejų, bet žmonės irgi supranta, kad taip būna, tai yra žmogiška ir nedaro iš to tragedijos. Susigyveni. Aišku, būna visokių menkų klaidelių, bet viskas išsisprendžia.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų