Kad toks atsisveikinimas nebūtų skausmingas moteris žada pakviesti į sodybą, kurioje gyvena draugiški kaimo gyvūnai, galima laipioti specialiai tam įrengtame parkelyje.
Danuta pasakoja, kad mintis atidaryti eglučių prieglaudą kilo spontaniškai:
„Pamatėme prie konteinerių daug išmestų eglučių, o „Facebook“ žmonės ieškojo, kur padėti vazonines eglutes. Tada ta idėja taip spontaniškai ir gimė – įdėjau skelbimą, bet eglučių tada sulaukėme mažai. Skelbimą išleidome sausio pirmomis dienomis, todėl žmonės galėjo nepamatyti.“
Šiemet moteris sulaukia ir skambučių iš žmonių, norinčių po Kalėdų eglutes atiduoti. Vis dėlto kartais tenka žmonėms paaiškinti, jog Danuta eglutes tik priima, bet jų nepardavinėja ir nenuomoja:
„Labai daug žinučių ir skambučių šiemet, žmonės domisi, tikisi, kad ir pas mus galima įsigyti eglučių. Mes eglučių nenuomojame, neprekiaujame, o tik priimame jas pasodinimui. Skambina daug, o kiek iš tikrųjų gausime eglučių – nežinia.“
Vietos tikrai užteks
Moteris tikina, kad vietos ūkyje užteks visoms eglutėms. O pasodintos šios eglutės džiugintų ne tik ją ir jos šeimą, bet ir į sodybą atvykusius lankytojus:
„Tikrai turime daug vietos, net iškastą tvenkinį, kurio krantai neapsodinti, todėl aplink tą tvenkinį ir sodintume eglutes ir būtų labai gražu, ne tik man gražu, bet ir visiems lankytojams. Vietos užteks visiems medeliams“, – pasakoja Danuta.
Iškeitė miestą į kaimą
Ilgą laiką, dabar kaime gyvenanti, moteris gyveno mieste, kaip pati sako, „ant asfalto“. Kadangi niekada neturėjo savo kaimo, būtent apie gyvenimą kaime moteris svajojo ilgą laiką.
Persikrausčius gyventi į miškų pašonę Danuta džiaugiasi galimybe išeiti pasivaikščioti, ypač dabar, pandemijos metu:
„Tik ištekėjusi ir įsigijusi trobą kaime tą svajonę įgyvendinau. Aš matau gyvenimo kaime privalumus ir į miestą visiškai netraukia. Ypač karantino metu pasijuto, kai mes turime kiemą, turime miškus, galime vaikščioti, tuo tarpu labai gaila žmonių, kurie gyvena užsidarę dėžutėje.“
Moteris yra kilusi iš Vilniaus, tačiau po veterinarijos studijų Kaune ir ištekėjusi už vyro, Danutos teigimu , pradėjo vyrui dažnai „zyzti“ apie kaimą. Pirma mintis buvo nusipirkti sklypą žemės ir naudoti kaip sodą vasarai.
Gyvūnai ūkyje atsirado palaipsniui
D. Beliavskos-Aleksiejūnės ūkyje dabar gyvena žirgas, ponis, avys, ožkos, triušiai, vištos ir šunys. Jos teigimu, visi šie gyventojai atsirado palaipsniui, Danuta su visais gyvūnais sutaria ir spėja visus prižiūrėti, nes praėjusią vasarą metė darbą veterinarijos akademijoje, kurioje dirbo iki šiol.
„Gyvūnai atsirado pamažu tai vienas, tai kitas. Ne visa banda. Pamažu, kad vyras nepyktų ir nepastebėtų (juokiasi) vis daugėja ir daugėja.
Visą laiką dirbau veterinarijos gydytoja veterinarijos akademijoje, šią vasarą mečiau savo tą tikrąjį darbą dėl to, nes noriu čia dirbti ir pilnai atsiduoti, gyvūnai savo pašarui uždirba, man lieka pėdkelnėms (juokiasi). Visiškai tuo džiaugiuosi“, – juokauja moteris.
Visur lydi spontaniškumas
Panašu, kad spontaniški sprendimai yra artimiausi Danutos širdžiai. Kaip ir eglučių prieglaudos idėja, taip pat netikėtai atsirado ir sumanymas atidaryti savo sodybą lankytojams.
Tik atsikrausčiusi su vyru gyventi į kaimą moteris savo kasdieniu gyvenimu dalinosi socialiniame tinkle „Instagram“. Čia ją pastebėjo tinklaraštininkė, kuri paprašė apsilankyti ir aprašyti sodyboje:
„Man buvo labai keista, nes aš nei kažkokia įžymybė, nei kažkoks komercinis ūkis, bet ji atvažiavus liepė atsidaryt plačiajai visuomenei, kad ir kiti galėtų pasidžiaugti mūsų gyvūnais.
Aš netikėjau, kad kažkam čia bus įdomu važiuoti į tą kaimą, bet iš tikrųjų pirmą vasarą toks antplūdis buvo žmonių, kad buvo kažkas neįtikėtino. Nuo tos dienos plūsta žmonės ir nesustoja.“
Prasidėjus karantinui lankytojų ženkliai sumažėjo, tačiau moteris dėl to neliūdi. Tikisi, kad po karantino lankytojai grįš ir vėl galės pabendrauti su sodybos gyventojais.
Vaikai išsigąsta ožkų
Kaime gyvenanti moteris pasakoja ir apie kuriozinius nutikimus, kai tėvų į sodybą atvežti vaikai išsigąsta gyvūnų, kuriuos anksčiau matė tik vaikiškose knygelėse ir įsivaizduodavo kaip mažus padarėlius:
„Šiuolaikiniai vaikai, man net keista, nepažįsta gyvūnų, nežino proporcijų. Jie mato knygelėje avis, ožkas ir mano, kad tai mažytis, gražus gyvūnas, bet kai ta ožka ateina vos ne didesnė už vaiką tai iš tikrųjų jiems pasidaro baisu ir verkia iš siaubo dažnai.“
Kartais Danuta turi ir sudrausminti mažuosius svečius:
„Jie neįsivaizduoja, kad gyvūnas yra toks pats organizmas kaip ir mes, kad jiems skauda. Vaikam smagu pavyti, padaužyti, nesupranta, kad tai yra gyvas daiktas. Tokius vaikus tikrai ne vieną ir ne du kartus tenka tramdyti, bet galų gale išeina susitarti.“
Danutos ir jos vyro ūkį galite sekti „Facebook" ir „Instagram" puslapyje „Myliu kaimą"
