„Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad tarp labiausiai pageidaujamų dovanų šįmet yra pinigai arba parduotuvės čekis, kvepalai ar kosmetikos prekės bei išmanieji įrenginiai.
„Tebesitęsianti pandemija koreguoja didelės dalies lietuvių pasirengimo žiemos šventėms planus. Pavyzdžiui, šiemet 53 proc. šalies gyventojų dovanų ketina ieškoti elektroninėse parduotuvėse, kurių populiarumas išaugo net 17 proc. ir prisivijo prekybos centrus. Nors stabilų interneto prekybos augimą stebėjome pastaruosius kelerius metus, tačiau pandemija šią tendenciją paspartino bent 3 metais“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak ekspertės, geri „juodojo penktadienio“ išpardavimų rezultatai elektroninių parduotuvių prekybininkams leidžia tikėtis didelių kalėdinės prekybos apimčių. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, žmonės per paskutinį lapkričio savaitgalį internete išleido apie 8,7 mln. eurų – tai apie pusantro karto daugiau lėšų, palyginus su paskutiniuoju šių metų spalio savaitgaliu.
„Gyventojų, kurie šiemet dovanų ieškoti ketina prekybos centruose, dalis sumenko – ji siekia 56 proc., tai yra 14 proc. mažiau negu praėjusiais metais. Smulkių verslininkų parduotuvės taip pat sulauks mažiau lankytojų – jose dovanų ketina ieškoti 16 proc. respondentų arba 10 proc. mažiau negu praėjusiais metais. Į turgus ar muges ketinančiųjų užsukti dalis sumažėjo 9 proc. punktais iki 15 proc.
Tai, kad gyventojai daugiausiai perka internetu lemia patogumas ir tai, kad pavyzdžiui, Kalėdinės smulkiųjų verslininkų mugės šiuo metu nevyksta. Jų produkciją irgi galima įsigyti tik internetu“, − tyrimą komentuoja J. Cvilikienė.
Dovanoms išleis iki 300 eurų
Nepaisant dėl pandemijos jaučiamo ekonominio neapibrėžtumo, šiemet šalies gyventojai dovanoms ketina skirti daugiau pinigų negu praėjusiais metais, rodo tyrimo rezultatai.
„Taip pat paaiškėjo, kad gyventojai dovanomis pradeda rūpintis iš anksto. Jų įsigijimą išdėlioja per keletą mėnesių. Kiekvieną mėnesį skiria tam tikrą sumą pinigų dovanoms. Šis dovanų įsigijimo būdas yra praktiškas, nes vienu kartu nereikia išleisti didelės sumos pinigų. Žinoma, ruošti dovanų sąrašus ir po truputį jų ieškoti gyventojai galėjo ir dėl pandemijos, nes turėjo daugiau laiko.
Bendra suma dovanoms šiemet vidutiniškai turėtų išaugti nuo 99 eurų iki 108 eurų. Be to, mažiau žmonių nurodo, kad dovanoms ir sveikinimams taupė iš anksto, ir tai nebūtinai rodo neatsakingą finansinę elgseną. Didėjant šalies gyventojų pajamoms, išlaidos dovanoms tampa mažiau reikšminga mėnesio biudžeto eilute. Kita vertus, atidėjus dovanų pirkimą paskutinei akimirkai, joms neretai yra išleidžiama daugiau pinigų negu planuota“, – pastebi J. Cvilikienė.
Didžiausia dalis – 26 proc. – gyventojų dovanoms šiemet ketina išleisti nuo 101 iki 200 eurų, o 10 proc. dovanoms planuoja skirti nuo 201 iki 300 eurų. Palyginti su praėjusiais metais, šiuos atsakymus nurodžiusių respondentų skaičius padidėjo, atitinkamai, 2 ir 3 proc.
Remiantis tyrimo rezultatais, sumą nuo 31 iki 60 eurų dovanoms ir sveikinimams ketinančių skirti respondentų dalis sudaro 12 proc., tai yra 5 proc. mažiau nei pernai. Mažesnes išlaidas dovanoms planuoja jauniausia 18–25 m. amžiaus respondentų grupė, taip pat vyresni žmonės, kurie gyvena regionuose.
Kiek daugiau nei kas antras respondentas (55 proc.) nurodė, kad šiemet dovanoms iš anksto netaupė. Tuo metu 22 proc. nurodė taupę tam iš anksto, o 14 proc. – kad jau yra pasirūpinę kalėdinėmis dovanomis.
Pasak specialistės, žiūrint į kitas Europos šalis ar net Jungtines Amerikos valstijas matome tas pačias tendencijas. Išlaidos dovanoms ten irgi augo.
Pandemija koreguoja dovanų sąrašą
Tyrimas rodo, kad vienai dovanai šalies gyventojai šiemet ketina išleisti vidutiniškai 27,8 euro. Palyginus su praėjusiais metais, ši suma išaugo apie 13 proc. Be to, dar daugiau žmonių pabrėžia praktiškų dovanų svarbą ir ketina pirkti mažiau simboliškų dovanų.
„Panašu, kad vis daugiau šalies gyventojų tampa racionalesni ir praktiškesni, todėl stengiasi rasti naudingų dovanų, kurios pradžiugintų jų artimuosius, ir atsisako įpročio „dovanoti dėl dovanojimo“. Teigiančiųjų, kad stengiasi dovanoti praktiškus daiktus, dalis šiemet sudaro 64 proc. ir, palyginti su praėjusiais metais, yra padidėjusi 6 proc. Tuo metu tų, kurie perka mažesnės vertės ar simbolines dovanas, sumažėjo 6 proc. punktais – iki 25 proc.“, – pastebi Finansų instituto vadovė.
Anot jos, gyventojų praktiškumą rodo ir tai, kad jie seka akcijas ir nuolaidas. Dažnai apgalvoja iš anksto, kokias dovanas pirks. Mažėja gyventojų, kurie nežinodami, ką dovanoti eina į prekybos centrus ir ten ieško dovanų. Pirkdami spontaniškas dovanas žmonės išleidžia daugiau pinigų, todėl jas apgalvoti iš anksto verta, tai padeda sutaupyti.
Tarp labiausiai pageidaujamų dovanų šiemet nurodomi pinigai ar parduotuvės dovanų čekis (22 proc.), kosmetikos prekė ar kvepalai (21 proc.), išmanusis įrenginys (16 proc.) ar knyga (15 proc.), taip pat kuponas masažui ar SPA procedūrai (11 proc.).
„Tyrimas parodė, kad dovanos, kurios vienaip ar kitaip yra susijusios su viruso keliama rizika, šiemet yra mažiau pageidaujamos. Ypač sumažėjo žmonių, kurie pageidauja kupono masažui ar SPA procedūrai“, – pastebi J. Cvilikienė.
Pasak jos, Pandemija taip pat iš norimų dovanų sąrašo „išmetė“ ir keliones, kuponus į renginius. Nors šiuos dalykus dabar galima įsigyti dažnai ir su nuolaida, tačiau dėl neapibrėžtumo gyventojai nelinkę jų įsigyti.
Dovanos vaikams – iki 51 euro
Šiais metais vaikai gali tikėtis brangesnių dovanų, o labiausiai šiuo atžvilgiu turėtų pasisekti vyresnio amžiaus vaikams.
Kaip rodo tyrimo duomenys, 0–3 m. amžiaus vaiko dovanai tėvai planuoja išleisti vidutiniškai 33 eurus, 4–7 m. amžiaus vidutiniškai 47 eurus, o vyresnio kaip 8 m. amžiaus – apie 51 eurą.
Kas penktas šalies gyventojas planuoja dovanomis pradžiuginti ir savo kolegas, o vidutinė kolegai skirtos dovanos vertė turėtų sudaryti apie 14,5 euro.
Nežinia dėl šventinio stalo
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė pastebi, kad gyventojų išlaidos šventiniam stalui šiemet gali būti mažesnės.
„Daugiau kaip pusė šalies gyventojų Kūčių ir Kalėdų stalui ketina skirti iki 100 eurų. Palyginti su praėjusiais metais, jų dalis išaugo 3 proc. Tuo metu planuojančių šventiniam stalui skirti nuo 101 iki 200 eurų dalis sumažėjo 10 proc. punktų – iki 21 proc. Taip pat smarkiai išaugo dėl šventinio stalo išlaidų neapsisprendusių gyventojų dalis – ji šiemet siekia 18 proc.“, − sako finansų ekspertė.
Pasak jos, dėl neaiškios situacijos ir galimų judėjimo ribojimų gyventojai neskuba priimti sprendimo dėl išlaidų vaišėms − neapsisprendusiųjų dalis šiais metais yra didžiausia per pastaruosius penkerius metus. Be to, net 76 proc. gyventojų nurodo, kad šventiniam stalui šįmet iš anksto netaupė.
„Atsižvelgiant į dabartines aplinkybes ir planuojamą įvesti griežtesnį karantino režimą, su vaišių planavimu nereikėtų skubėti. Labai tikėtina, kad šiais metais šventes teks sutikti vienos šeimos rate, be didesnio draugų ar giminaičių susibūrimo, todėl bus galima apsiriboti mažesniu vaišių stalu“, – sako J. Cvilikienė.
Pasak jos, kaip yra parodžiusi „Swedbank“ kartu su „Maisto banku“ atlikta apklausa, lietuvių vaišingumas yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurios vėliau išmetamas maistas, o šįmet „nepersistengti“ su šventiniu stalu gali būti dar svarbiau.
