42-ejų Anželika Skripkūnienė su dviejų metukų dukrele savo namuose Lentvaryje šiandien gyvena dviese. Moteris ilgą laiką prieš tai gyveno su savo sutuoktiniu, tačiau jis prieš aštuonerius metus mirė.
Ilgą laiką negalėjusi pastoti moteris, būdama 40-ies metų, sužinojo, esanti nėščia. Nors tuometinis moters draugas ragino moterį nutraukti nėštumą, vis dėlto ji pasirinko kitą kelią.
„Tai buvo pirmasis mano nėštumas, todėl kito pasirinkimo, kaip tik gimdyti, negalėjo būti“, – nuoširdžiai paaiškina ji.
Nors atrodytų, kad anksčiau dirbusi moteris galėtų ilgai ir laimingai gyventi su savo dukrele dviese, vis dėlto judviejų gyvenimą griauna klastinga ir itin progresuojanti liga – vėžys.
Guzas krūtinėje
Kaip prisimena pati A. Skripkūnienė, visa jos ligos istorija prasidėjo dar prieš penkerius metus. Būtent 2013-aisiais ji užčiuopė lemtingą guzą dešinėje krūtyje.
Nuėjus pas šeimos gydytoją, jis moterį nusiuntė pas mamologą. O čia, atlikus visus reikalingus tyrimus, moteris išgirdo negailestingą diagnozę – piktybinis auglys, kurį reikia kuo skubiau operuoti.
Išoperavus auglį, nuo 2013-ųjų birželio mėnesio moteriai prasidėjo gydymas, kurį sudarė aštuonios chemoterapijos. Spalio pabaigoje pabaigus ir šį kursą, vėliau laukė švitinimas iki pat metų pabaigos.
A. Skripkūnienė prisimena, kad tuomet dar ligą pavyko sustabdyti, o moteriai beliko ateiti pasitikrinti kas tris, vėliau – kas šešis mėnesius.
Netikėtas nėštumas
Paskutinį kartą moteris buvo besitikrinusi 2015-ųjų birželio mėnesį, o dar po dviejų mėnesių moteris išgirdo netikėtą naujieną – ji laukiasi.
„Iki tol per penkioliką metų, gyvendama kartu su savo vyru, neturėjau nė vieno nėštumo. Beveik keturiasdešimties metų turėjau pirmąjį savo nėštumą“, – sako ji.
Kaip pasakoja pati pašnekovė, ji išsitirti buvo nuėjusi ir pas genetikus, ir kitus gydytojus. Visi patvirtino, kad jokios grėsmės vaikeliui ar moteriai nėra, o ir gimdo kur kas vyresnės moterys. Tačiau, kaip dabar prisimena pati A. Skripkūnienė, viena gydytoja moterį buvo įspėjusi.
Liga ir nėštumas – tiksinti bomba
„Jūsų liga ir nėštumas yra tarsi tiksinti bomba. Arba ji sprogs, arba praeis viskas ramiai“, - į prisiminimus sugrįžta moteris.
Nors pradžioje moters nėštumas buvo gana normalus, jau praėjus dviem mėnesiams moteris pajuto stiprius skausmus dešinėje kojoje, dubens kaulo apačioje.
„Jaučiu, kad skauda, skauda ir kuo toliau, tuo blogiau darosi. Apsilankiau pas neurologą. Jis mane apžiūrėjo be tyrimų ir patikino, kad dėl skausmų tikriausiai bus kalta netaisyklinga vaiko gulėjimo padėtis. Jis rekomendavo man daugiau pailsėti.
Sausio mėnesį atlikau nuolatinius vėžio tyrimus ir tuomet telefonu išgirdau, kad mano rezultatai prasti – liga progresuoja“, – pasakoja moteris.
Iš rūsio nebeparėjo
Vasario pradžioje A. Skripkūnienei pasidarė itin blogai. Atėjusi kaimynė moterį patikino, kad jai kuo greičiau vertėtų apsilankyti ligoninėje ir iškvietė greitąją pagalbą.
„Atvažiavau į Santariškių ligoninę, viską patikrino ir paleido antrą valandą nakties. Sakiau, kad man labai skauda, bet tuo metu ligoninėje nebuvo chirurgo. Pirmadienį turėjau kreiptis į gydytojus. Grįžau namo paryčiais, pamiegojau ir atsikėlusi nuėjau į rūsį pakurti pečiaus“, – sako ji.
Tačiau moteris iš rūsio pati išlipti jau nebepajėgė. Padėjus vieną žingsnį, lūžo moters dubens kaulai, du šonkauliai. Atlikus taip reikalingus tyrimus, gydytojai diagnozavo, jog liga išplito į kairę krūtį, kepenis bei visus kaulus.
Medikai nusprendė nieko nelaukti ir paguldyti nėščią moterį į ligoninę, iki kol vaisiui sueis 32 nėštumo savaitės ir moteriai bus atliktas Cezario pjūvis.
Po gimdymo – tiesiai į onkologinį skyrių
Pagimdžius mergytę, A. Skripkūnienė buvo išsiųsta į onkologinį skyrių. Čia suleidus dar vieną chemijos dozę, ji grįžo pas savo mergytę į ligoninę. O balandžio mėnesį jau įžengė ir pro savo namų duris – tik su ramentais ir ką tik gimusia dukrele ant rankų.
Vėliau moters laukė ilgas ir nieko optimistiško nežadantis laikotarpis – chemoterapijos, po kurių moteriai pagerėdavo, bet liga greitai išplisdavo ir vėl.
Medikai nutarė pašalinti moters kiaušides. 2017-aisiais A. Skripkūnienei buvo atlikta operacija, po kurios jai buvo paskirtos tabletės. Nors vėžiniai rodmenys ėmė kristi, gėgužės mėnesį liga ėmė progresuoti net 70 procentų. Trys vėžiniai židiniai susidarė moters kepenyse, kauluose ir krūtinėje.
Gegužės mėnesį moteris dar laukė biologinės terapijos, tačiau medikai nebeturėjo laiko laukti ir moteriai paskyrė chemoterapiją tabletėmis. Šiuo metu moteris yra išgėrusi jau du tokius kursus.
Viltis – imunoterapija
Dabar vienintelė moters viltis – imunoterapija CIK ląstelėmis, kuri padėtų kovoti su vėžiu. Moteris kreipėsi į gydytoją Adą Darinską, kuris taiko šį gydymo metodą. Tačiau jtoks gydymas kainuoja nemažus pinigus.
Nors moteris tikina, kad pirmam kursui ji pinigus surinks pati su savo artimaisiais, vis dėlto tai padaryti už gaunamus 365 eurus į mėnesį (invalidumo išmoka, našlės pensija ir vaiko pinigai) nėra lengva padaryti.
Todėl moteris ryžosi sukaupti visą savo drąsą ir kreiptis pagalbos į visuomenę. Kaip ji pati tikina – jos ryžtas pasveikti niekur nedingsta tik dėl mažametės dukrelės ir judviejų laimingos pabaigos.
„Kaip sakė pats gydytojas, jis nėra dievas. Tačiau aš skaičiau labai daug atsiliepimų žmonių, kuriems jis padėjo ar prailgino gyvenimą. Šios vakcinos užmuša tik vėžines ląsteles, gal padėtų man su skausmais. Noriu išbandyti viską, nes jeigu manęs nebebus, mano vaikutis liks vienas...“, – ašarų neslepia moteris.
Jeigu ir jūs norite prisidėti prie A. Skripkūnienės gydymo, tai padaryti galite šiuo būdu:
Labdaros ir paramos fondas „Rūpestinga širdelė“ Kodas: 304091018 Adresas Uznerio g.1-3 LT - 47484 Kaunas
A\s LT807300010144236452 'Swedbank' AB Banko kodas 73000 Anzelikai Skripkūnienei
