• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aplankius 63-jų Vladislovą Diržį, jau pirmąją pažinties akimirką galima iš karto pajausti ore tvyrančią gerą nuotaiką. Vyras svečius pasitinka su plačia šypsena ir pozityviomis emocijomis, tačiau stipriai paspausti jiems rankos, deja, jis negali. Vyras jau dvidešimt tris metus yra paralyžiuotas ir gali judinti tik galvą ir šiek tiek rankas.

34

Aplankius 63-jų Vladislovą Diržį, jau pirmąją pažinties akimirką galima iš karto pajausti ore tvyrančią gerą nuotaiką. Vyras svečius pasitinka su plačia šypsena ir pozityviomis emocijomis, tačiau stipriai paspausti jiems rankos, deja, jis negali. Vyras jau dvidešimt tris metus yra paralyžiuotas ir gali judinti tik galvą ir šiek tiek rankas.

REKLAMA

Užėjus į Vladislovo Diržio kambarį Senjorų socialinės globos namuose Vilniuje, sutinkame jį bežiūrint žinias. Vyras aktyviai seka dabartinius įvykius Lietuvoje ir stengiasi neatsilikti įvairiomis diskusijų temomis. „Labai džiaugiuosi, kad galiu čia gyventi“, - nuotaikingai sako jis.

Naujame versle pasitiko lemtį

63-jų Vladislovas Diržys gimė Lietuvos pajūryje – Klaipėdoje. Vėliau augo ir mokėsi Kuršėnuose, o po to įstojo į tuometinę Lietuvos Žemės ūkio akademiją Kaune.

REKLAMA
REKLAMA

Baigęs akademiją ir įgijęs ekonomisto išsilavinimą, vyras dirbo Šiaulių rajono kolūkiuose. Prasidėjus nepriklausomybei ir žlugus Sovietų sąjungai, jis sumanė užsiimti savo verslu.

REKLAMA

„Žiūriu, kad atsilieku nuo daugelio žmonių. Jie važinėjo su prabangiais automobiliais, o aš tik su prastesniu“, - šypteli V. Diržys.

Nors vyras į užsienį vyko nekartą, tačiau viena kelionė tapo lemtinga. Važiuodamas į Lietuvą iš Ivanovo miesto, Latvijoje vyras pateko į automobilio avariją. Iki Lietuvos buvo likę vos 60 kilometrų.

„Vairavo mano verslo partneris, automobilis vertėsi nuo skardžio. Man lūžo penktasis stuburo slankstelis ir tokioje padėtyje, kaip matote mane dabar, esu daugiau nei dvidešimt metų“, - lemtingas akimirkas prisimena vyras.

REKLAMA
REKLAMA

Nepraranda optimizmo

Dabar V. Diržys pajudinti gali tik galvą ir šiek tiek rankas. Vyras turi ir specialų keltuvą bei elektrinį vežimėlį, kurį valdo viena ranka. Tačiau net ir tokioje būklėje, V. Diržys nepraranda geros nuotaikos, o nuo jo veido nedingsta šypsena.

Paklausus, kaip jam pavyksta išlikti tokiam pozityviam, juk kiti tokiose akimirkose lengvai pasiduotų, vyras tik šypteli: - „Labai jūs čia mane jau giriate, gal ir kiti nepasiduotų lygiai taip pat. Stengiuosi neprarasti geros nuotaikos, padeda artimieji. Labai padėjo ir tai, kad pakliuvau į šius namus“, - sako jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gyvendamas Senjorų socialinės globos namuose, V. Diržys daug bendrauja su psichologais ir įvairiais specialistais. Vyras turi net ir kompiuterį, kurį valdo judindamas savo galvą. Turi ir facebook profilį, kuriame bendrauja su savo pažįstamais.

Apsuptas žmonių

V. Diržys turi 34-erių sūnų IT specialistą, kuris gyvena Norvegijoje ir 36-erių dukrą, dirbančią Lietuvoje valstybės tarnautoja. Su abiejais savo vaikais jis palaiko artimą ryšį, su sūnumi bendrauja „Skype“ programa, o dukra vis aplanko tėtį.

REKLAMA

Artimiausiai V. Diržys sutaria su savo mama, kuri gyvena vos per du kambarius nuo savo sūnaus. Šiuose namuose vyras turi ir artimą, panašaus likimo draugą.

Vyro kambarys – nuolatos pilnas svečių. Vyrą vis aplanko vaikai, mama, seni pažįstami ar grupiokai. „Prieš trejus metus švenčiau savo šešiasdešimtmetį, tuomet atvažiavo ir klasiokai su draugais. Neseniai mane aplankė ir grupiokės iš Žemės ūkio akademijos“, - sako jis.

REKLAMA

Dalyvauja renginiuose

Senjorų socialinės globos namuose gyvenantis V. Diržys turi galimybę apsilankyti ir čia vykstančiuose renginiuose. Čia vyko ir kovo 11–osios minėjimas, kuriame dalyvavo atkurtos nepriklausomos Lietuvos pirmosios Vyriausybės viceministrai. Po renginio svečiai apžiūrėjo valstybės šimtmečio proga eksponuojamą parodą „100 senjorų sveikina Lietuvą“.

Kaip pasakojo idėjos autoriai - Senjorų socialinės globos namų darbuotojai, šiuose namuose gyvena daug garbaus amžiaus žmonių, kurie, kaip ir mūsų atkurta valstybė, greit patys švęs savo šimtmetį. Parodos tikslas buvo įsiklausyti senjorų: ką jie norėtų pasakyti savo valstybei, ko palinkėti ar už ką padėkoti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Senjorai užaugo ir subrendo su Lietuva, gyveno ir kūrė šalį tokią, kokia ji yra šiandien - auganti, laisva, nepriklausoma. Meilė Tėvynei atsispindi sulyg kiekvienu jų sakiniu, palinkėjimu, padėka.

Senjorai dažnai linkėjo, kad Lietuvoje nebūtų karo - būtent jie savo gyvenime patyrė, kad laisvė ir taika yra tie svarbiausieji dalykai, kurių reikia šaliai. Šių pasisakymų verta įsiklausyti šiuolaikinei kartai, kuri mažiau supranta skirtumą tarp laisvės ir nelaisvės. Daug senjorų norėtų, kad Lietuvos vaikai neieškotų laimės svetur, o rastų ją savyje, savoje šalyje.

Senjorai iš visos širdies linki šaliai demokratinių vertybių - žmonių bendravimo, atjautos, laisvės. Parodoje pateiktos senjorų mintys – tai neišmatuojama vertybė Tėvynei ir jos žmonėms.

Parodą galite apžiūrėti Senjorų socialinės globos namuose, Kalvarijų g. 323, Vilniuje.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų