Anot virtuvės šefo, Valdovų rūmai – viena gražiausių vietų Lietuvoje. Čia jis gilino žinias apie Lietuvos istoriją bei bandė išsiaiškinti, ką praeityje valgydavo Lietuvos didikai.
Gidė Laura pasakojo, kad tais laikais rūmų virtuvės būdavo neįtikėtinai prabangios, o virtuvėje ir už jos sienų archeologai randa labai vertingų dalykų.
„Jei tuo metu būtumėte dirbęs rūmuose, tai būtų laikoma didžiule privilegija, ir, tikriausiai, būtumėte didikų vaikas. Taip pat jūs turėtumėte atskirą patalpą, kurioje gyventumėte, o visi kiti meistrai ir virėjai turėtų kiekvieną dieną į rūmus atvykti patys. Rūmų virtuvės būdavo neįtikėtinai prabangios, jos turėdavo atskirus židinius centrinėje dalyje“, – pasakoja gidė.
Gidė pasakoja, kad virtuvėse ne tik buvo atliekų išmetimo latakai, bet ir atskira vandentiekio sistema – vanduo atkeliaudavo į pačią virtuvę, tik tuo metu nebuvo kriauklių.
„Tais laikais maistas buvo užsakomas kiekvienam ant galvos, tai reiškia, kad kiekvienam asmeniui pagal jo socialinį statusą buvo užsakomas vienoks ar kitoks produkcijos kiekis. Pavyzdžiui, Jogailai vienai šventei buvo užsakyta 1 jautis, 2 avinai, paltis lašinių, 60 vištų, 4 žąsys, 4 gaidžiai, 200 kiaušinių, po 3 litrus sviesto, grietinės ir pieno, 30 sūrių ir 1,5 litro alaus“, – pasakojo gidė.
Gian Luca juokauja, kad dabar moterys savo vyrams nebegali sakyti, kad jie valgo per daug, palyginus su šiuo sąrašu.
„Sveikata tuo metu buvo siejama su socialiniu statusu ir kuo riebesnis maistas buvo, tuo sveikesnis jis buvo. Vytauto laikais sveikiausias patiekalas buvo kiauliena su lašinukais ant viršaus“, – pasakojo ji.
Tuo metu rūmuose buvo ir dvi išskirtinės profesijos – stalininkas ir taurininkas. Jie dažniausiai bendravo su valdove ir buvo atsakingi už maisto ir gėrimų paruošimą šventei. Stalininkas buvo atsakingas ir už bendravimą su virėjais bei turėdavo paragauti valdovo maistą. Taurininkas buvo atsakingas už gėrimas, dažniausiai juo tapdavo didikų vaikas, kuris taip pat turėjo ragauti valdovo gėrimus prieš šventes.
Mindaugo Rainio išbandymas Gian Lucai
Apsilankęs Valdovų rūmuose, vėliau Gian Luca patraukė prie Vilnelės, kur jo jau laukė Mindaugas Rainys.
„Aš žinau, kad tu seniai svajojai ir norėjai išmėginti lietuvišką upę. Gruodis, antra Kalėdų diena – nėra geresnio laiko išmėginti kažką naujo. Mes eisime pasimaudyti į šaltą vandenį. Išsimaudžius tokiame vandenyje, kelias dienas turi labai švarų protą“, – aiškino M. Rainys.
Vos tik įlipus į šaltą Vilnelės vandenį, Gian Luca nebuvo sužavėtas jaučiamu šalčiu, tačiau vis tiek drįso panirti į ledinį vandenį.
