Mokslininkai, tiriantys jūros produktus, perspėja apie plintančią tendenciją klaidinti žmones restoranuose ir parduotuvėse: brangią žuvies filė dažnai pakeičia pigi žuvis, geltonuodegė žuvis pakeičia mahi-mahi, Nilo ešerys pervadinamas rykliu, tilapia gali tapti Meryl Streep jūros gėrybe ir taip toliau.
Neseniai atlikti tyrimai šiaurės Amerikoje ir Europoje parodė, kad 20-25% jūros gėrybių produktų melagingai identifikuojami kitų produktų pavadinimais.
„Vartotojai, perkantys žuvį, turi teisę žinoti, už ką moka pinigus ir iš kur žuvis atkeliavo, bet tokios tiekimo agentūros, kaip F.D.A., nelaiko tokio nusižengimo rimtu“, - sako Maisto kokybės kontrolės specialistas Michael Hirshfield.
Praėjusį trečiadienį „Oceana“ išleido straipsnį pavadinimu „Kaip klaidingai vadinami jūros produktai kenkia mūsų piniginei ir sveikatai?“. Pranešama, kad iki 70% žuvų ir jūros gėrybių Amerikoje turi kitus pavadinimus.
„DNR testai gali būti atliekami ne tik žmogui, bet ir žuvims, ir pastaruoju metu atliekame tokius tyrimus, kad vartotojai gautų tai, ko tikisi pirkdami “, - aiškina Dublino Universiteto mokslininkas Stefano Mariani.
Ankstesni laboratoriniai tyrimai buvo brangūs, sudėtingi ir ne visai patikimi, tačiau naujos kartos genetiniai tyrimai, atliekami „Tarptautinio Genetinio Kodo ir Gyvenimo Projekto“, leidžia nustatyti iki 8,000 skirtingų žuvų biologinę kilmę ir sudėtį. F.D.A atstovas Douglas Karas tikina įsigyti tokią testavimo įrangą dar iki šių metų pabaigos.
Kovo mėnesį apie klaidingus produktų žymėjimus buvo informuoti maisto kontrolieriai, kurie ėmėsi tirti parduodamus produktus. Jūros gėrybių pardavėjas Dale Sims San Franciske tikina matęs, kai ryklys-kūlikas buvo pavadintas paprastuoju rykliu, kardžuvė - mahi mahi ir daug kitų melagingų pavadinimų: „Tai mane siutina, bet sunku kažką pakeisti“, - sako jis.
Vartotojai, mokėdami pinigus, tikisi gauti būtent tą prekę, kurios nori. „Jei restorane užsisakytumėte kepsnį, jums niekada neatneš arklienos, - sako profesorius Hirshfield Oceana. - Bet užsisakę rifų ešerį, vietoje jų galite gauti tilapiją arba Vietnamo katžuvę ar šamą.“ Gamtosaugininkai tikina, kad tokios apgavystės gali pasireikšti žuvininkystės pramonės silpnėjimu.
Dana Miller, doktorantūros laipsnio studentė, dirbanti drauge su daktaru Marianu Dubline sako: „Nesitikėjom tokio didelio klaidinančių žuvies etikečių skaičiaus, 25% šviežių produktų ir net 80% rūkytų produktų neatitiko savo tikrosios vertės ir buvo vadinami kitu vardu.“
„Jeigu negalime tikėti net pavadinimu, tai kaip tikėti galiojimo data ir visa kita informacija apie produktą? - klausia ji. – Beje Europoje jūrinių produktų etiketės informuoja apie žvejybos vietą, tuo tarpu Amerikoje identifikuojama tik kilmės šalis.“
„Cleanfish“ kompanija šiais metais išbandys novatoriškas elektronines sistemas, kurią privalės įsigyti kiekviena jūrininkystės kompanija. Ja remiantis bus suvedami specialūs kodai, žvejai turės identifikuoti tikslią žvejybos vietą bei kiekvieną pagautą žuvį.
Šiandien, siekiant išvengti apgaulių, žuvies pavyzdžiai siunčiami į laboratoriją ir ten testuojami, kad būtų nustatytas tikrasis produkto DNR kodas.
