Dabar jis dalijasi savo istorija – atvira, kartais skaudžia, bet kupina svarbių pamokų visiems, kurie susiduria su panašiais nepaaiškinamais sveikatos sutrikimais.
„Vėlyvoje paauglystėje pradėjo skaudėti sąnarius – iš pradžių petį, vėliau nugarą, klubą, riešus. Atsirado tokie skausmingi gumbeliai, kad negalėjau net atsispaudimų padaryti“, – pasakoja Airidas.
Tačiau vizitai pas gydytojus baigdavosi tuo pačiu, pavyzdžiui, jam patardavo savaitę gerti ibumetiną arba tiesiog pabūti ramybėje ir tuomet viskas susitvarkys. Tačiau skausmai nesiliovė, o diagnozės ieškojimas virto užburtu ratu:
„Tų tyrimų yra įvairiausių, padarydavo vieną, kitą, sakydavo, tau nieko nėra. Tada metams, dviems paklausius daktarų ir nebeidavau pas juos, bandydavau sportuoti, kentėti tuos skausmus, galvodavau, kad gal blogai sportoju, kažką blogai darau.
Tada neapsikentęs po metų ar dviejų vėl grįždavau, vėl kažko bandydavau ieškoti, tirtis, darytis tyrimą kažkokį ir sukdavaus tokiame rate.“
Medikų skepticizmas ir nuolatinės kliūtys
„2016 metais mano tuometinė viena pažįstama studijavo mediciną. Nors ji mokėsi kitus dalykus, su reumatologija nesusijusius, ji sakė, kad man yra galimai artritas ar kažkas panašaus. Tada nueidavau su tomis žiniomis pas daktarus, o jie sakydavo: „Ką tu čia kažkokių studentų klausai“, tai taip nerimtai pažiūrėdavo.
Dažniausiai sakydavo, kad aš prisigooglinu visko, nes ateidavau su konkrečiomis galimomis diagnozėmis, nes pats jau iš nevilties ieškodavau visko. Bet dažniausiai padarydavau vieną tyrimą ir toliau tuo ir pasibaigdavo viskas, pavyzdžiui, HLA-B27, tyrimas, atmetantis daugumą artrito atvejų, bet yra apie 20 proc. žmonių, kurie berods ir be šito turi.“
Airidui teko išgirsti daugybę skeptiškų komentarų, savo „Facebooko“ įraše jis pabrėžė situaciją:
„Mano pirmasis reumatologas į mane per visą vizitą vos kelis kartus atsisuko. Išklausęs simptomus, jo pirmas klausimas buvo: „Tyreisi dėl ŽIV?“
Šis neatsakingas požiūris lėmė dar didesnį nusivylimą medicina:
„Tą savaitę laukiau tyrimų galvodamas, kad sergu ŽIV. O jis dar pridėjo su šypsena: „Sekso metu naudok gandonus, padeda“.“
Į sąnarius kurį laiką Airidui leido PRP injekcijas, kurios, jo manymu buvo bereikšmės. Taip pat jis teigia, jog Vakarų pasaulyje jų atsisako, o jų kaina yra virš 200 eurų:
„Nuo jų man dar pablogėjo bei po jų net rankos negalėjau pakelti mėnesį laiko. Tai apie ką čia kalba eina?“
Kaina, kurią teko sumokėti
Tyrimai, konsultacijos, MRT, kineziterapija – viskas kainavo didelius pinigus.
„Vien per metus tyrimams, vaistams ir privačioms konsultacijoms išleidau apie 5 tūkst. eurų, dar 3 tūkst. – užpernai. Ir vis dar neturėjau aiškaus atsakymo.“
Tai nebuvo tik finansinis nuostolis: „Skausmai stiprėjo. Vieną dieną galėdavau nubėgti pusmaratonį, o po kelių dienų vos keturis kilometrus. Kadangi dar esu sporto mėgėjas, tai aš visąlaik norėdavau judėti iki tokio lygio, kai nebegalėdavau futbolo pažaisti su draugais, nes po to surakindavo mane. Bet būdavo tokių dienų, kai dėl tos psoriazės iš lovos negalėdavau išlipti.
Ta prasme, reikėdavo dar lovoje būnant prisitampyti, prasimankštinti, kad truputį prasijudinčiau. Pavyzdžiui, buvo ir tokių dienų, kai negalėdavau išsikviesti iš namų taksi, sėsti į ją ir išvažiuoti, aš turėdavau prasieiti 10–15 minučių, kad galėčiau normaliai funkcionuoti, prasimankštinti, prasitampyti, prasivaikščioti.“
Diagnozė, kuri atnešė palengvėjimą
Tik po devynerių metų atsirado gydytoja, kuri įsigilino į Airido simptomus. Ji iš karto pasakė, jog reikia tirtis dėl psoriazės. Šis sprendimas pasiteisino ir diagnozė buvo patvirtinta.
„Ir čia dar yra paradoksas, kad man, kai diagnozavo psoriazę, ant odos beveik niekur man jos nebuvo. Tai kai tik diagnozavo, matyt, kūnas ant tiek supanikavo iš naujo, kad pradėjo atsirasti raudonos dėmės.“
Šiandien Airidas pagaliau pradėjo gydymą: „Lietuvoje kompensuojama biologinė terapija, tai yra labai brangūs vaistai, kurie yra stebuklingi šitos ligos gydymui. Jeigu kiti vaistai nepadeda pradžioje, tai tada gali gauti biologinę terapiją, ko, berods, nėra Latvijoje ir Estijoje ir man atrodo, tai kainuotų kosminius pinigus per mėnesį.“
Airidas turi aiškią žinutę tiems, kurie kovoja su nepaaiškinamais simptomais: „Jei jaučiate, kad kažkas negerai, reikalaukite tyrimų. Jei gydytojas numoja ranka – eikite pas kitą. Už sveikatos paslaugas mes mokame, todėl jos privalo būti kokybiškos
Rekomendacija visiems, jeigu jūs mokate pinigus, o mokate vienaip ar kitaip arba per mokesčius, tai tiesiog, jeigu kažką įtariate, reikalauti tų tyrimų, kad ir jums sakys ar juoksis iš jūsų, kaip man buvo ar ten dar kažkaip, tiesiog prašyti tyrimų, išsitirti dėl autoimuninių ligų, ir negalvoti, kad esate hipochodrikai. Aišku, yra ir hipochondrikų, kurie tikrai įsivaizduoja ligas, bet mes už paslaugas sumokame.“
Jis taip pat skatina pasitikėti medicina, bet kartu išlaikyti kritinį mąstymą:
„Pasitikėti tikrai skatinu, tiesiog turėti skeptiškumo dalelę. Tikrai skatinu gerbti daktarus. Reikia nebijoti pakeisti, bandyti nueiti kažkur kitur ir nebijoti truputį pareikalauti iš jų kartais to, ko jūs norite ir ko jūs manote, kad jums reikia.
Kadangi čia jūs geriausiai žinote, ko jums reikia ir kaip jūs jaučiatės, ir ką jums tiksliai skauda ir kas galbūt yra. Jeigu gydytojas neranda priežasties, nereiškia, kad problemos nėra.“
Nepaisant visko, Airidas nepraranda pozityvumo: „Kad ir po devynerių metų, vis tiek smagu sužinoti tikslią diagnozę. Dabar galiu gydytis tikslingai ir pagaliau gyventi žinodamas, kas su manimi vyksta.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
