Pirmadienį vakare Šiauliuose prie šiukšlių konteinerių buvo rastas į kilimą suvyniotas 15-metės merginos kūnas. Įtariamaisiais tapo keturių jaunuolių grupė, tarp kurių nepilnametė paauglė (g. 2007 m.), kuri pati esą iškvietė, policiją ir trys jaunuoliai (gimę 1999 m., 2001 m. ir 2004 m.).
Visgi tai ne pirmasis atvejis Lietuvoje, kuomet galimais nusikaltėliais tampa paaugliai. 2011 metais Lietuvą apskriejo žinia apie protu nesuvokiamą nusikaltimą, kuomet dvi paauglės nužudė savo bendramokslę, o tuomet į gabalus supjausčiusios dalį paauglės kūno išbarstė laukymėse, o dalį paslėpė šaldiklyje.
Taip pat žiaurus paauglių įvykdytas nusikaltimas visuomenę sukrėtė 2019 metais, kuomet 1997 m. ir 1998 m. gimę jaunuoliai nužudė bei į Vilnelės upę įmetė 1998 metais gimusią merginą.
Kodėl paaugliai linksta į nusikaltimus?
Atsakydamas į klausimą, kodėl paaugliai linksta į tokius baisius nusikaltimus, psichologas Gediminas Navaitis pirmiausiai pažymi, kad prieš pradedant kalbėti tokia tema, reikia atkreipti dėmesį į panašius įvykius bei statistiką, kuri rodo, kad Lietuvoje smurtinių nusikaltimų bei žmogžudysčių skaičius mažėja, nors ryškūs atvejai, visgi, atkreipia didžiulį dėmesį.
Tai, anot jo, parodo, kad Lietuvos visuomenė keičiasi į didesnio saugumo visuomenę. Psichologas teigia, kad tai pastebima ne tik smurtinių nusikaltimų srityje, tačiau ir autoavarijose: „Dėl vieno ar kito skaudaus įvykio neturėtume nuvertinti visuomenės pasiekimų šių pokyčių kryptimis.“
Kalbėdamas apie pastarąjį nusikaltimą, kuris šį rytą sukrėtė šalį, psichologas teigia, kad, pirmiausiai, reikia atkreipti dėmesį į faktą, kad nusikaltime yra minimi nepilnamečiai asmenys.
„Iš turimos informacijos galime manyti, kad nusikaltime dalyvavo nepilnamečiai. Galbūt tai yra proga daugiau pakalbėti apie nepilnamečių psichologiją. Nepilnametystės laikotarpiu keičiasi ne tik jų psichika, tačiau ir smegenys.
Padidėjęs dirglumas, savęs prieštaringas vertinimas, sunkiai tobulinami gebėjimai bendrauti, pernelyg stiprus pasidavimas aplinkinių įtakai kartais, deja, peržengia ribas. Tikėtina, jog taip buvo ir šiuo atveju. Tokie įvykiai galėtų paskatinti tėvus, artimuosius, žinoma, ugdymo institucijas labiau atsižvelgti į paauglių psichologiją, stengtis su jais artimiau bendrauti.
Jeigu toks veiksmas buvo planuojamas ilgesniu laiku, akivaizdu, kad jis buvo nuslėptas nuo aplinkinių. Vadinasi, jeigu su paaugliais būtume labiau atviresni, bendraujantys, tuomet ne tik nebūtų tokio siaubingo įvykio, tačiau ir daugelio kitų problemų. Bendravimas su nepilnamečiais yra geriausia visko prevencija“, – tikina G. Navaitis.
Oficialiosios statistikos portalo duomenis, daugiausiai 2021 metais nepilnamečių, įtariamų (kaltinamų) padarius nusikalstamas veikas buvo 16 m. (282) bei 17 m. (349) amžiaus tarpe. Tais pačiais metais buvo užfiksuotos 1103 nusikalstamos veikos, kurių įtariamaisiais tapo nepilnamečiai.
Pasiteiravus, kas šiuo atveju yra kaltas, kad nepilnamečiai linksta į nusikaltimus – visuomenė ar auklėjimas, psichologas teigia, kad atsakymas yra be galo paprastas:
„Tikėtina, kad pražiūrėjo visi. Visi, tai reiškia, kad šis terminas nėra orientuotas į mane, ar jus, tačiau skirtas tiems, kuriems ir priklauso. Visų pirma – šeimai, santykiams joje, o tuomet ugdymo institucijoms, kuriose, tikėtina, kad mokėsi nepilnamečiai.
Manau, kad atidesnis žvilgsnis bendramokslių ir pedagogų tarpe būtų pastebėjęs, kad jaunuoliai yra daugiau atsiriboję nuo šeimos, mokymo institucijos. Galbūt paaugliai aktyviau dalyvavo bendroje veikloje, turėjo socialių draugų. Tokio amžiaus vaikai yra lengvai pasiduodantys įtaigai ir įtakai, todėl bet koks žmogus, su kriminaline patirtimi, gali turėti įtakos paauglių grupei bei jai suteikti kryptingumą.“
Poveikis visuomenei
Žinios apie kraupius nusikaltimus Lietuvoje neretai ypatingai sukrečia visuomenę bei palieka įvairias pasekmes jų gyvenimuose. Visgi G. Navaitis teigia, kad tokie įvykiai paliečia tik tam tikrą žmonių ratą, tačiau daugumos gyventojų atžvilgiu, tai yra laikiną šoko būseną sukelianti žinia.
„Bet kuris įvykis yra akmenukas, įmestas į ežerą. Kuo jis toliau įmestas nuo aktualios vietos, tuo labiau jo ratilai slopsta. Manau, kad šis įvykis yra tragedija, kuri paveiks nužudytos paauglės artimųjų, pažįstamų, kaimynų ar draugų gyvenime. Tai bus įvykis, kurį jie prisimins dar labai ilgai. O visuomenė, visa Lietuva, veikiausiai, po savaitės domėsis jau kitais, naujais įvykiais“, – sako jis.
Žiniasklaidoje pasirodę nusikaltimai bei kitokios naujienos, sukeliančios ne itin malonius jausmus, neretai paskatina ir komentatorių diskusijas. Žmonės mano, kad vienokį ar kitokį žmonių elgesį išprovokuoja pandemija, karas bei kiti tam tikri įvykiai. Anot jų, žmonės tampa irzlūs, agresyvūs bei pikti.
Paklausus psichologo, ar galima kaltinti tokias aplinkybes, Gediminas Navaitis teigia, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinktis savo gyvenimo kelią bei požiūrį į jį supančią aplinką:
„Tokios aplinkybės vienus pastūmėjo imtis kilnių darbų: savanoriauti ligoninėse, padėti rinkti pinigus medikams, sergantiems, nuo karo kenčiantiems žmonėms. Tačiau, kaip matome, uždarumas, bendravimo apribojimai kitus pastūmėjo kita linkme. Mes patys renkamės savo gyvenimo kelią ir esame už jį atsakingi.
Siekimas suversti kaltę kažkam išorėje įrodo, kad žmogus yra tik aplinkybių vergas, kuris pats nieko nesprendžia, neturi laisvos valios. Ieškojimas kaltojo – įprastas. Visi norime surasti kaltininką, kad galėtume tarsi iš jo pareikalauti ataskaitos.“
Apie narkotikus kalba seimūnė visai teigiamai, sako, naudojau, viską išbandžiau, jie nieko blogo, o dabar seime dirbu. Tai ką norėt?! Kai pradės paaugliai bandyt, tai bus baisių 'nusikaltimų
