Dar nuo vaikystės pamenu savaitgalius kada tėveliai mažučius mus susodina į mašiną ir lekiam keliauti, taip prasidėjo mano vaikystė senučiukiame žiguliuke ir vis kelionėse, ir nesvarbu, kad tai kelionė į kaimą ar prie upės, ežero, po lankytinas Lietuvos vieteles. Oho kiek mes visur esame buvę. Tad ir dabar keliauti man didžiulis malonumas vaikščioti ir vis daugiau pamatyti, paragauti tos šalies patiekalų, išgirsti istoriją bei susipažinti su vietiniais žmonėmis. Labai smagu, kad sutikau ir vyrą mėgstantį keliauti, tiesa, jis nebuvę keliavęs, bet sugundyti sekėsi puikiai, užkrėčiau šiuo didžiuliu malonumu. Aišku keliavę mes daug Lietuvoje, svetur rečiau, bet jeigu keliaujame tai iš visos širdies. Užtat Lietuvos kampelius jau su mažametėm dukrytėm išmaišę nemažai. Ir penkiametė jau savaitgalį prabudusi klausia kur šiandien važiuosim? Aktyvistės auga į tėvelius.
Šį kartą norėčiau aprašyti apie Čekiją... Išgirtoji Praha, Čekijos gamta suviliojo ir mus su vyru – neatsispyrėme pagundai išvysti ją savo akimis. Be to, privalumu mums buvo ir netolimas kelias. Turėjome 5 laisvas dienas, tad močiutei palikę savo dukrytes susiruošėme kelionei. Važiuodami per Lenkiją stebėjome besikeičiantį kraštovaizdį. Čia tuo metu buvo potvyniai – visur labai šlapia, šlapia. Atvykę į nedidelį miestelį Nachodą, apsistojome be galo jaukiame viešbutėlyje, kur vakarieniavome žvakių šviesoje, tad šilta atmosfera išsklaidė visą kelionės metu patirtą nuovargį. O dar kai ryte pravėrus langą išvydau nuostabius kalnus - siela užaidavo.
Ankstų rytą išvykstame į Broumovo regione esantį Adršpach akmenų miestą. Keisčiausiai vardais pavadintos 100 metrų aukštį siekiančios uolos mus sužavėjo. „Įsimylėjėliai“, „Meras su žmona“ – tokius ir panašius vardus gavo šios žavingos uolos. Čia išties pakerėjo mane iki sielos gelmių. Plaukėme valtimi ir mažu ežerėliu. Priėję pasakiško grožio ežerą, sėdėjome ant suolelio ir tylėdami gėrėjomės. Palaimingą tylą drumstė tik ežere plaukiojančios antys.
Tai buvo nepakartojama. Pasikrovę begalę gerų emocijų patraukėme į Prahą, kurią pamatyti taip nekantravau, tačiau atvyko jau sutemus ir dar mūsų viešbutis buvo priemiestyje, tad išliaupsinto grožio likome nepamatę. Tiek daug buvau girdėjus apie grojančius fontanus, kad sutemus vykome į grojančių fontanų šou – kuris kompensavo mano nepasitenkinimą su kaupu. Skambi muzika, fontanų šėlsmas, besikeičiančios spalvos – tokio nuostabaus reginio nebuvau mačiusi. Diena išties buvo kerinti ir įspūdinga.
Ryte patraukėme į Prahos senamiestį. Didinga, gražu, jauku, pasakiška. Labai patiko Prahos panorama nuo Strahovo vienuolyno terasos. Valgėme skanųjį obuolių štrudelį ir gėrėjomės mus supančiais vaizdais. Žavėjo viskas – Parako bokštas, astronominis Rotušės laikrodis, Vaclavo aikštė, tiltai. Tai miestas į kurį norisi ir norisi grįžti. Ir tikiu - būtinai grįšime. Praha užtvindyta turistais iš viso pasaulio. Čekiškas maistas, alus ir vynas mums labai patiko, tuo labiau, kad kainos nesikandžioja.
Čekai pasirodė labai draugiški, nes visuomet skuba į pagalbą pasimetusiems turistams. Kai metro bandėme išsiaiškinti, kaip važiuoti, mums į pagalbą suskubo porelė, padėjusi mums nupirkti bilietus, įsodinusi mus į reikiamą metro ir palinkėjusi sėkmės. Sužavėjo čekų paslaugumas ir tuomet, kai prie viešbučio praeivio paklausus, kur galime rasti jaukų restoranėlį, šis pasisiūlė mus pavežti ir parodyti, kaip grįžti. Tačiau verta atminti, kad pietų pertraukai Čekijoje uždaroma turbūt daugelis parduotuvėlių, tad jei norite pietums nusipirkti kokių nors skanėstų, darykite tai iš anksto. Taip pat žavi tai, jog Čekijoje nėra labai brangu.
Pavyzdžiui, štrudelis kainavo 15 Lt, tačiau restoranėlyje su panoraminiu vaizdu. Pietūs dviems kainuoja 30 - 50 Lt. Alus bare - 5 - 6 Lt.Naktinė Praha dar žavesnė dar įtaigesnė. Klaidžiojome po puikiai apšviestas senamiesčio gatveles. Kadangi metro dirba iki vėlumos, į viešbutį grįžti problemų neiškyla. O vaidai vaizdai - nuostabūs. Ir miestas atrodo nemiega, tiek turistų net ir vėlią naktį.
Viešint Čekijoje, būtina nuvykti į Marianske Laznės kurortą ir Karlovy Varus. Marianske Lazgės architektūra primena miesto aukso amžių, kai daug Europos įžymybių ir valdovų vykdavo į šį kurortinį miestelį stiprinti sveikatos gydomaisiais šaltinių vandenimis. O šio stebuklingo vandens ne tik į valias atsigėrėme, bet ir prisipylėme vežtis namo. Čia taip pat stebėjome grojančius fontanus, tad akis džiaugėsi nuolat. Miestelis be galo tvarkingas, spindi švara, visur gėlės, gėlės, gėlės.
Tokie mūsų įspūdžiai iš netolimos, bet kerinčios Čekijos . Gera keliauti, norisi ir vėl... ir vėl...
