„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė sako, kad organizmo kirmėlės, kitaip vadinamos – helmintais – gyvena skirtingose žmogaus kūno dalyse, tokiose kaip žarnynas, kepenys, plaučiai ar kraujotaka.
Organizme – įvairių rūšių parazitai
Pagrindiniai helmintai, infekuojantys žmogų, pasak moters, skirstomi į tris pagrindines grupes: nematodus, apvaliuosius kirminus, cestodus – kaspinuočius ir trematodus – plokščiuosius kirminus.
„Dažniausiai žmonės susiduria su apvaliosiomis kirmėlėmis (nematodais) Tai – žmoginės, kiaulinės askaridės, spalinės. Užsikrečiama ir kaspinuočiais – kiauliniais, jautiniais, žuvų kaspinuočiais. Plokščiosiomis kirmėlėmis, žieduotosiomis kirmėlėmis“, – atskleidžia vaistininkė.
Pasak vaistininkės, žmogus organizmo kirmėlėmis užsikrečia įvairiais būdais, tačiau tai gali priklausyti ir nuo konkrečios parazitinės kirmėlės rūšies.
„Pagrindiniais užkrato šaltiniais gali būti užterštas, termiškai neapdorotas maistas, nešvarus vanduo, užterštas dirvožemis. Paprasta užsikrėsti per kontaktą su užsikrėtusiais žmonėmis ar jų daiktais – drabužiais, patalyne, nesilaikant ar netinkamai laikantis higienos normų“, – sako ji.
Vieni iš pagrindinių simptomų, rodantys, kad žmogaus organizme gali būti kirmėlių, yra labai įvairūs ir priklauso nuo parazito rūšies, infekcijos sunkumo ir užkrėstos kūno vietos. Simptomai, pasak E. Šeibokaitės, rodantys, kad žmogaus organizme gali būti kirmėlių yra virškinimo sutrikimai – pilvo skausmai ir diskomfortas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas.
Dažniausiai žmogus praranda apetitą, arba priešingai – apetitas padidėja. – „Gali pasireikšti svorio netekimas, nuovargis ir silpnumas. Alerginės reakcijos – odos bėrimai bei čiaudulys, sloga, niežulys analinėje srityje, ypač naktį“.
Užsikrėtusiems vaikams – ryškesni simptomai
Vaistininkės teigimu, skirtingos kirmėlių rūšys sukelia specifinius simptomus, o kiekviena rūšis pažeidžia skirtingas organizmo dalis, todėl simptomai gali labai skirtis.
„Apvaliosios kirmėlės (askaridės), gali sukelti virškinimo sistemos problemas, tokias kaip pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, svorio netekimą. Kvėpavimo sistemos – kosulį, dusulį. Plokščiosios – intensyvų niežulį aplink išangę.
Askaridės paveikia akis. Neretai atsiranda regėjimo sutrikimai, akių uždegimai. Žuvų kaspinuočiai – iššaukia vitamino B12 stokos anemiją – pasireiškia nuovargis, silpnumas, blyškumas. Jei įtariama helmintozė, būtina kreiptis į gydytoją dėl tikslios diagnozės ir tinkamo gydymo“, – pabrėžia E. Šeibokaitė.
Nors kirmėlės gali reikšmingai paveikti suaugusiųjų sveikatą, vaikams jos dažniausiai sukelia ryškesnius simptomus ir daro didesnį poveikį. Vaistininkė pažymi, kad pagrindinės to priežastys yra vaikų imuninės sistemos pilnas nesusiformavimas ir augančio organizmo poreikiai.
„Vaikams kirmėlės gali sumažinti maistinių medžiagų pasisavinimą žarnyne, sukeldamos mitybos trūkumus, pvz., baltymų, geležies, vitamino A trūkumą, gali sukelti net anemiją, dėl kurios vaikas gali jausti silpnumą, sakyti, kad yra pavargęs.
Dėl maistinių medžiagų trūkumo vaikai gali augti lėčiau, jų svoris ir ūgis gali būti mažesni nei kitų bendraamžių vaikų. Kirmėlės gali paveikti net vaikų kognityvinę funkciją, sukeldamos mokymosi sunkumus, dėmesio sutrikimus. Gali susilpnėti vaikų imuninė sistema“, – teigia moteris.
Be to, vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į kirmėlėmis užsikrėtusius vaikus, kuriems gali atsirasti pilvo skausmai, viduriavimas, kas vėliau sukelia dehidrataciją ir elektrolitų disbalansą. – „Jie dažniau patiria ir elgesio pokyčius, pavyzdžiui, dažniau jaučia dirglumą, nerimą ir miego sutrikimus“.
Atskleidė, kaip apsisaugoti
Vaistininkė pasakoja, kad yra net keletas specifinių simptomų, dėl kurių žmogui reikėtų nelaukti ir nedelsiant kreiptis į gydytoją.
„Reikėtų sunerimti jaučiant ilgalaikius, stiprius pilvo skausmus kartu su vėmimu, pilvo pūtimu ir vidurių užkietėjimu. Taip pat atsiradus kraujui šlapime ar išmatose, jaučiant akių skausmus, po nakties atsiradusius odos bėrimus ir niežulį, ypač jei jie atsirado po kontakto su vandeniu ar dirvožemiu.
Taip pat svarbūs rodikliai galėtų būti ilgalaikis svorio netekimas bei niežulys analinėje srityje – aplink išangę“, – atkreipia dėmesį moteris.
E. Šeibokaitė pažymi, kad norint išvengti helmintozės yra svarbus reguliarus rankų plovimas – plauti rankas muilu ir vandeniu prieš valgant, po tualeto naudojimo, po kontakto su dirvožemiu ar gyvūnais.
Tiesa, reikia vengti liesti veidą nešvariomis rankomis, termiškai apdoroti maistą, prieš valgant šviežius vaisius ir daržoves, juos kruopščiai nuplauti, gerti tik švarų vandenį, reguliariai keisti ir plauti patalynę, drabužius ir rankšluosčius. – „Periodiškai pasitikrinkite sveikatą ir atlikite išmatų tyrimus, jei kyla įtarimų dėl kirmėlių infekcijos“.
Autorius: Deimantė Stanevičiūtė
