2012 metais Deimantė apsilankiusi pas šeimos gydytoją išgirdo pasiūlymą apsilankyti pas endokrinologą ir dėl viso pikto pasitikrinti skydliaukę, nes mamai nustatyta struma, todėl buvo tikimybė, kad ši liga gali būti ir jai. Apsilankius pas specialistus, jie patvirtino, kad Deimantei – mazginė struma.
„Sakė, kad čia nieko blogo, tik reikia tikrinti tuos mazgelius ar jie nekinta. Kiekvienais metais taip ir tikrinausi“, – pasakoja Deimantė.
Paskyrė biopsiją
2019 metais gydytoja pastebėjo pakitimus – strumos mazgeliai padidėjo, tačiau Deimantę ramino, kad viskas gerai.
„Pasitikėjau gydytojais, nes pati nemačiau, ką jie mato per ultragarsą. Mano specialybė irgi susijusi su medicina, bet pati nieko neišmanau apie mazgelius, kad galėčiau pati kažką spręsti. Gydytojai pasakė, kad ateičiau po metų.
2020 metais turėjau pas gydytoją apsilankyti gruodžio mėnesį, tačiau dėl karantino vizitą nukėlė į 2021 metų vasarį. Tad gavosi metų ir kelių mėnesių pertrauka. Šį kartą tirianti gydytoja pasakė, kad reikėtų atlikti skydliaukės biopsiją, Tačiau ramino, kad nieko baisaus nėra. Sakė, kad ateičiau rudenį, nes dabar karantinas ir niekas nemokamai nedaro šio tyrimo“, – sako šiaulietė.
Visgi pažįstama įkalbėjo Deimantę nelaukti ir ieškoti, kas galėtų šį tyrimą atlikti anksčiau. Vienintelė privati klinika Vilniuje darė šiuos tyrimus, tad Deimantė kreipėsi į juos ir sutarė apsilankymo datą. Tyrimą pavyko gauti ne rudenį, o jau balandžio mėnesį.
Į Vilnių Deimantė važiavo be baimės, nes gydytojai juk sakė, kad nustatyti pakitimai – nieko baisaus.
„Apsilankius privačioje klinikoje, prieš biopsiją man dar kartą atliko ultragarso tyrimą, kad pažiūrėtų, kur reikia durti. Darydama ultragarsą gydytoja nusistebėjo, kad „tokia jauna ir tokie mazgeliai“. Iškart pirma mintis buvo, kad kažkas yra negerai.
Nuvylė dar šiek tiek ir tai, kad gydytoja nepaaiškino, kaip vyksta biopsija. Žinojau, kad durs su adata į gerklę, bet nieko daugiau. Kai įdūrė į vieną mazgelį, skausmas nebuvo labai didelis, bet jausmas labai nemalonus“, – pasakoja Deimantė.
Tačiau moteris sunerimo, kai gydytoja pasakė, kad atėjo laikas paimti ir antrą biopsijos mėginį, nes Deimantei niekas nesakė, kad tirti dėl vėžio reikia ne vieną, o du mazgelius:
„Imant antrą mėginį aš netyčia nurijau seiles, o to daryti negalima. Tada man labai sukilo emocijos ir pradėjau verkti. Tada pradėjo kilti mintys, kad gal kažkas iš tiesų negerai“, – prisimena ji.
Gydytoja pasiūlė prisėsti
Praėjus dešimčiai dienų nuo biopsijos Deimantė skambino sužinoti tyrimų rezultatų, atsiliepusi gydytoja iš pradžių pajuokavo, kad „tikriausiai esate ta pacientė, kuri apsiverkė“, bet surimtėjo ir pasiūlė moteriai geriau prisėsti.
„Tada supratau, kad kažkas blogai. Man pasakė, kad vienas mazgelis yra piktybinis, o kitas – „ant klaustuko“. Ar antras mazgelis yra piktybinis, paaiškėtų tik po operacijos. Gydytoja sakė, kad dabar reikia skambinti šeimos gydytojai ir prašyti siuntimo į Nacionalinį vėžio institutą (NVI).
Po savaitės mane jau apžiūrėjo NVI gydytoja, bet nieko daugiau neaiškino, tik pasakė, kad reikia operacijos. Kadangi Šiauliuose ir Vilniuje dirba skirtingi specialistai, jie norėjo, kad ultragarso tyrimą pakartotinai pasidaryčiau Vilniuje, bet man trūko paaiškinimų, kokia yra situacija, ar labai blogai, ypač, kai praneša apie vėžį“, – apgailestauja Deimantė.
Liga sena ir per metus taip neišplito
Moteris norėjo apie savo būklę sužinoti kuo daugiau, todėl dar kartą kreipėsi į privačią kliniką, tačiau šį kartą į esančią grybo gatvėje. Po konsultacijos Deimantė jautėsi geriau, nes sulaukė visų atsakymų į savo klausimus. Visgi, prieš pat operaciją jos laukė nemaloni staigmena – jai pranešė, kad operacija bus sudėtingesnė nei planuota iš pradžių.
„Prieš operaciją gydytoja pasakė, kad ir limfmazgiuose yra vėžinių ląstelių paplitimas, todėl reikės išimti ir juos. Prieš operaciją ir taip didelis stresas, o dar tokią naujieną pranešė“, – sako moteris.
Su atsigavimu po narkozės, operacija truko apie 5 valandas. Gydytoja patvirtino, kad operacija buvo ganėtinai sudėtinga, nes kraujagyslės kakle buvo labai išsiplėtusios. Tačiau Deimantė džiaugiasi, kad ją operavusi gydytoja buvo labai profesionali ir operacija puikiai pavyko, nebuvo jokių komplikacijų.
„Po operacijos atėjusi gydytoja patvirtino, kad liga yra sena ir per 1 metus taip negalėjo išplisti. Nors mano hormonų tyrimai nerodė nieko, pati jaučiasi visada puikiai. <...> Vienas mazgelis prieš operaciją jau buvo 9 milimetrų, o kitas – 7“, – atskleidžia ji.
Deimantė domėjosi, kad po skydliaukės operacijos ant kaklo moterims dažniausiai lieka 2-3 cm randas, tačiau, kai ji atsibudo po narkozės, pamatė, kad jos visas kaklas aptvarstytas:
„Tikėjausi, kad ir man bus nedidelis randelis, nes vis tiek vieta gana matoma. Mano randas trigubai didesnis. Pjūvis gavosi tikrai didelis, nes reikėjo šalinti abejose pusėse esančius limfmazgius“.
Radioaktyvaus jodo terapija
Šiaulietė džiaugiasi, kad atsigavimas po narkozės praėjo labai gerai ir pakankamai greitai. Deimantė gulėjo vienoje palatoje su moterimi, kuriai taip pat buvo atlikta skydliaukės operacija. Jai labai skaudėjo gerklę net geriant vandenį, buvo sunku kalbėti.
„Bijojau, kad ir man taip gali būti. Darbe turiu daug kalbėti, tad išsigandau, kaip bus. Pirmas dalykas po operacijos, kurį padariau, pabandžiau kalbėti. Tada supratau, kad viskas geria. Vėliau pamačiau, kad galiu ir vandenį ryti, nieko neskauda.
Mane po narkozės tik labai pykino. Iš viso negalėjau valgyti gal 42 valandas – skaičiuojant ir tas valandas prieš operaciją. Mane sesutės turėjo su neįgaliojo vežimėliu nuvežti iki tualeto, nes organizmas buvo visiškai išsekęs. Vėliau suleido vaistų nuo pykinimo, pradėjau valgyti ir viskas pasitaisė. Praėjus 5 dienoms po operacijos jau galėjau važiuoti namo“, – džiaugiasi ji.
Po operacijos nereikėjo ilgai laukti, kol Deimantė galėjo grįžti į įprastą gyvenimą, gydytojai patarė tik pasiimti nedarbingumo lapelį ir mažiausiai savaitę leisti namuose, besiilsint. Reabilitacija buvo nukelta vėlesniam laikui.
„Kadangi atlikus tyrimus po operacijos yra nustatyta, kad iš 5 išimtų limfmazgių dvejuose yra vėžio paplitimas, atliks jodo terapiją. Gausiu radioaktyvią jodo tabletę ir parai būsiu uždaryta palatoje, nes skleisiu radiaciją. O kitą dieną mane įdės į kapsulę ir tikrins ar yra jodo paplitimas mano kūne, ar ne. Jeigu bus paplitimas, reiškia, kad vėžio ląstelių kūne dar yra ir terapiją reikės kartoti po dviejų mėnesių. Jeigu jodo paplitimo nebus – viskas gerai“, – pasakoja ji.
Savo istorija Deimantė nori paraginti visus abejojančius ir nesitikrinančius savo sveikatos, nebijoti ir būtinai tikrintis savo sveikatą, nes vien kraujo tyrimų nepakanka.
„Reikia mokytis klausyti savo kūno, nes jis apie ligas praneša pats, tik reikia išmokti įsiklausyti ir tada eiti pas tinkamus specialistus. Būkite sveiki“, – linki Deimantė.
