Ar kada nors svajojote viską mesti ir leistis į kelionę aplink pasaulį? Argentiniečių pora Kandela Čovet ir Hermanas Zapp tam ryžosi. Jau vienuolika metų kaip jie keliauja, kelionės tapo jų gyvenimo būdu, o kelyje gimė visi keturi jų vaikai. Šeima išmaišė visą Amerikos kontinentą , Okeaniją (grupė salų Ramiajame vandenyne) ir Azijos dalį.
Jeigu ramiam miestiečiui sunku įsivaizduoti klajoklišką gyvenimo būdą, tai padaryti bus dar sunkiau jeigu pasakysime, kad šeima keliauja 1928 metų Graham-Paine automobiliu, kurio greitis vos pasiekia 60 kilometrų per valandą. Po daugybės remonto darbų automobilis tapo šios šeimos namais, kuriuo įveikta tūkstančiai kilometrų džiunglėse, miškuose, dykumose ir greitkeliuose.
1928-ųjų automobiliu jie netgi yrėsi per Amazones. Tam tikslui buvo sukonstruotas specialus plaustas, kuriuo jie galėjo gabenti ir senučiuką Graham-Paine. Taip pat juo keltasi laive per Ramųjį ir Atlanto vandenynus, kol galiausiai automobilis tapo įspūdingas ne savo amžiumi, bet dėl to, kad tapo svajonės išsipildymo simboliu.
Tai buvo svajonė, kurią išpildyti nutarė mechaniku ir sekretore dirbę argentiniečiai. 2000 metais pora pardavė viską ką turėjo ir leidosi į tiek kartų apkalbėtą, nupasakotą ir išsvajotą kelionės maršrutą. Jų tikslas buvo, senu 1928 metų automobiliu, nukeliauti nuo Argentinos iki Aliaskos. „2000 metais nusprendėme pradėti gyventi geriausius metus savo gyvenime ir iki šiol savęs klausiame, kodėl to nepadarėme anksčiau“, - pasakoja Hermanas.
Į pirmąją kelionę jie leidosi kaip turistai, o ją pabaigė – kaip keliautojai ir tėvai. Vyriausias sūnus gimė Kalifornijoje ir nors šeima buvo toli nuo namų, dovanų jiems nepritrūko. Zapp šeimai reikėjo sugalvoti, kur dėti net 10 vaikiškų vežimėlių, kuriuos atsiuntė ir padovanojo žmonės, su kuriais susipažino keliaudami. Daugybė entuziastų rėmė jų nuotykį.
„Žmonės nesikeičia nors ir gyvena skirtinguose kontinentuose“
„Kai gyveni tokį klajoklišką gyvenimą kaip mes, žmonių palaikymas tiesiog būtinas, nes tai padeda įveikti šeimos ilgesį. Tiek Azijoje, tiek Okeanijoje, tiek Amerikoje, visur sulaukėme didelio palaikymo, - žmonės nesikeičia nors ir kaip toli vieni nuo kitų jie gyventų“.
Tik išvykę į kelionę Hermanas ir Kandela buvo pasiryžę „gyventi“ automobilyje, tačiau didžiąją laiko dalį per šiuos 11 metų jie nakvojo pas žmones, kurie juos priimdavo su dideliu džiaugsmu ir rūpesčiu. Kelyje šeimai padėdavo solidarūs mechanikai ar firmų savininkai finansuodavę laivų keltų bilietus, kai reikėdavo persikelti per vandenyną.
„Visi sutikti kelionėje žmonės ir yra didžiausias nuotykis ir siurprizas. Šiandien keliaujame jau šešiese, tačiau visi priima su tuo pačiu rūpesčiu ir meile, dalijasi didžiausiu savo turtu – šeima ir namais“, - pasakoja Hermanas.
Apie savo kelionę po Ameriką, kuri nuo šešių mėnesių užsitęsė iki keturių metų, pora parašė ir išleido knygą „Griebk savo savjonę“ ir sukūrė internetinį puslapį, kuriame pasakoja savo nuotykius. Parduodami savo knygą jie iš dalies apmoka kelionės išlaidas, kuri, kaip patys tvirtina, tikrai nekainuoja brangiau nei gyvenimas paprastame name, tik tiek, jog nereikia mokėti už dujas, elektrą ir kitų mokesčių.
Po „amerikietiškojo“ nuotykio (kelionės po Pietų ir Šiaurės Ameriką), Zapp pora tapo nebe turistais bet keliautojais, kai nuolatinis judėjimas iš vienos vietos į kitą, tapo jų gyvenimo kasdienybe. Tuomet nusprendė nesustoti, o keliauti toliau, tad šįkart gimė projektas „Azijos pėdsakais“. 2008 metų pabaigoje šeima apkeliavo Okeanijos arba Ramiojo vandenyno salas, o visai neseniai ir Aziją.
Augti ir mokytis kelyje
Sidnėjuje gimė paskutinis jų vaikas Wallaby, kuriam šiuo metu suėjo du metai. Mažasis su dviem broliais Pampa (8m.), Tehue (6m.) ir seserimi Paloma (3m.) užaugo kelyje. Jų pirmąja mokykla tapo pasaulis, o pirmosios pamokos išmoktos internetu ir su mama (kuri anksčiau buvo ir mokytoja). „Vaikai auga matydami ir pažindami pasaulį pačiame pasaulyje, mokosi vietos kalbų, gyveno įvairiausiose vietose, pabuvojo tiek žvejo ar ūkininko namuose, tiek pas turtuolį ar pas vargšą, pas protestantą ar musulmoną“, - taip Zapp pora supranta ir įsivaizduoja savo vaikų mokymą.
Tai šiek tiek kitoks mokymo būdas nei įprasta. Kandela pasakoja pavyzdį: „Kai atvykome į Borneo, susidūrėme su didele banda dramblių, kuriuos likome stebėti kurį laiką. Vėliau paprašiau, kad vaikai nupieštų, tai, ką matė, papasakotų, kurioje šalyje tai atsitiko, kokia buvo gamta ir t.t.“ Motina pasakoja pastebinti, kad kelionės dėka, vyresnieji Pampa ir Tehue kitaip supranta šį pasaulį, jie myli jo žmones ir gamtą, matydami prišiukšlintus paplūdimius jie supranta šiukšlių rūšiavimo svarbą, nuliūsta kai mato kaip kertami džiunglių miškai ir klausia kaip žmonės gali kariauti jei visi, kuriuos sutikome kelionėje mus taip šiltai priėmė ir rūpinosi...
Taigi taip ir gyvena Kandelos ir Hermano šeima – keliaudami šimtus kilometrų, pažindami naujus žmones ir skirtingas jų kultūras bei papročius. Paskutiniais metais šešetukas apsilankė Korėjoje, Japonijoje, Filipinuose, Malaizijoje ir Indonezijoje (šią savaitę internete puikuojasi naujienos iš Javos). Kitas jų tikslas – „užkariauti“ Kiniją, Indiją ir Himalajus. Šis „užkariavimas“ nėra vien tik paprastas turizmas. Šeima visuomet susipažįsta su vietos žmonėmis ir kurį laiką pasilieka gyventi kiekvienoje šalyje.
"Kalnas, kurį pamatai po tūkstančio kalnų, yra tik dar vienas kalnas. Paplūdimys po kitų tūkstančio yra tik dar vienas paplūdimys, tačiau žmogus, su kuriuo susipažįstame ir kuris mus priima, mums pagelbėja yra priežastis dėl kurios visuomet norėsime į tą vietą vėl sugrįžti.
Niekas nežino kaip toliau vingiuos šių pasaulio „užkariautojų“ keliai. Neaplankyti dar liko Afrikos ir Europos kontinentai. Pastarasis, kaip abu teigia, bus tikras desertas, kurį norėtų aplankyti senatvėje. Taigi klajoklių svajonė niekada nesibaigia.
