Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Neturėčiau tiek drąsos viską mesti ir pradėti keliauti.
...tai ne labdara. Juk jie nelipa ant galvos ir nesiverzia i kiekvienus namus. O beje daznai vargani namai suteikia net daugiau nei turciai. Zmogui, o ypac keliautojui, reikia labai nedaug. Juk negave pastoges jie paprasciausiai pernakvotu palapineje po zvaigzdetu dangum. Vakarienei juk irgi nesipraso jautienos kepsnio.Pat iesu ne karta priglaudusi keliautojus. Taip, buna nemaloniu zmoniu, bet dazniausiai gauni daugiau nei suteiki. Juk pasidalinti vakariene ir leisti pernakvoti ant sofos is tikro nieko nekainuoja. O atvykeliai tuo tarpu pasidalina savo patirtimi, siluma, nuotykiais - televizoriuje to nepamatysi. Galu gale daznas mielai lekstes suplauna, padeda pagaminti pietus, paziureti vaika. Sie mazi dalykai sakysi materialios vertes neturi, bet is tikroelementaraus geranoriskumo pakanka.
bla bla bla, suruges tikras lietuvis, amzinai nepatenkintas ir besipiktinantis viskuo ir visais. Taip ir numirsi visas suruges ir piktas. Gaila tokiu zmoniu.
jie keliauja sesliu zmomiu saskaita-su istiesta ranka visokiai pagalbai.Kas butu jei dauguma sugalvotu panasiai egzistuoti? Savotiska avantiura.O vaikai kaip? Irgi bus klajokliai?
REKLAMA
REKLAMA
Klajoklių gyvenimas: argentiniečių šeima po pasaulį keliauja jau 11 metų