Rasai (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) vienoje Klaipėdos rajono sodų bendrijų likęs sodo sklypas tapo tikra našta. Per sklypą einantys 110 kV įtampos elektros laidai atbaido visus pirkėjus, o kito tinkamo sprendimo rasti nepavyksta.
Priežiūra atsieina brangiai
Jau kurį laiką Rasa bando parduoti sklypą, tačiau vis nesėkmingai – dėl aukštos įtampos elektros laidams taikomų apsaugos zonų, daug potencialių pirkėjų atkrenta.
„Neįmanoma, jau kiek metų visi baidosi laidų, negaliu parduoti. Kiek dėjau skelbimą, klientų atsiranda, bet niekas neperka – nuvažiuoja, pažiūri ir viskas, nes visi dabar nori statyti namus. Aišku, ten namą gali pastatyti, bet jo nepriduosi. Yra nedėkingoj vietoj ir viskas“, – apmaudo neslėpė moteris.
Tiek pati moteris, tiek jos dukra turi regos negalią. Pati Rasa yra neregė, jos dukros akys taip pat pažeistos, dėl to negali pasirūpinti sodu, o ir jo naudoti pagal paskirtį taip pat neleidžia negalia. Būtent dėl to atsiranda dar daugiau išlaidų, nes nei parduoti, nei apleisti sklypo negali:
„Aš esu nematanti, kai mirė vyras, jau gal 7 metus tas sodas nedirbamas. Aš samdau žmogų, moku po 60 eurų, kad nupjautų žolę kartais per mėnesį. Nei parduot galiu, nei apleist. Aklavietė. Apleisi, tai tikrai niekas nepirks ir bus baudos.
Man pjauti žolę ir po 400 eurų sumokėti per metus yra daug. Kai pats negali žolės pjauti, bent kartą per mėnesį samdai žmogų, kad nupjautų.“
Neranda sprendimo
Kad sklypas būtų prižiūrėtas ir netektų mokėti baudų už jo apleidimą, moteris dėjo skelbimus su pasiūlymu išnuomoti sodą už žolės nupjovimą, taip pat suteikti galimybę patiems užsiauginti savo daržovių. Toks bandymas buvo nesėkmingas.
Rasa nori parduoti sklypą, kad galėtų pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Šiuo metu moteris gyvena vieno kambario bute ir norėtų bent kiek didesnių patalpų. Tačiau atrasti sprendimo vis nepavyksta – pasiūlymas ieškoti privataus projektuotojo moteriai yra per brangus, nes gyvena iš invalidumo pensijos.
„Neina su elektros tinklais susikalbėti, nes jie liepia man pačiai ieškoti privataus projektuotojo, kad suprojektuotų, o tas projektas kainuoja 100 tūkstančių eurų. Juk ne aš prašiau, kad tuos laidus pro sodą pravestų. Vienam, atseit, niekas neprojektuos, reikia visai sodų bendrijai, tai gal kitiems to nereikia“, – pasakojo Rasa.
Moteris kreipėsi į savivaldybę – čia gavo brėžinius, kur gali stovėti pastatas, kur matoma, jog vienoje sklypo pusėje gali būti statomas pastatas: „Kreipiausi, kas iš to. Jie nubraižė, kad pusėje sklypo gali statyti. Bet jeigu žmogus perka sklypą, jis nori statyti ten, kur nori, o ne ten, kur nurodyta.“
„Litgrid“: dalyje sklypo ribojimai netaikomi
Akcinė bendrovė „Litgrid“, kuriai priklauso aukštos įtampos laidai, einantys per sklypą, patikino, jog pavasarį yra bendravę su Rasa apie galimybes sklype statyti namą.
„Norėdami padėti sklypo savininkei tinkamai įvertinti esamas sklypo panaudojimo galimybes, atsakydami į jos užklausą išsamiai paaiškinome, kad jai priklausantis 1994 m. suformuotas sklypas patenka į 110 kV oro linijos Klaipėda-Palanga, nutiestos 1971 m., apsaugos zoną, todėl vienoje jo dalyje yra taikomi apribojimai, o kita dalis ribojimų neturi“, – situaciją komentavo įmonė.
„Litgrid“ pažymi, jog oro linija buvo pastatyta valstybinėje žemėje, kurią po nepriklausomybės atkūrimo nuosavybės teise tesės aktų nustatyta tvarka įgijo savininkė: „Toje sklypo dalyje, kuri patenka į 110 kV oro linijų apsaugos zoną, yra numatyti ūkinės ir komercinės veiklos apribojimai, apibrėžti Energetikos ministro įsakymu patvirtintose „Elektros tinklų apsaugos taisyklėse“. Likusi sklypo dalis nepatenka į apsaugos zoną, todėl neturi apribojimų, susijusių su 110kV oro linija.“
Gali kreiptis dėl vienkartinės kompensacijos
Įmonės atsakyme paaiškinta, jog asmenys, kurių sklypuose yra įrengti elektros stulpai ar kita elektros tinklų operatorių naudojama įranga, gali kreiptis ir gauti vienkartines kompensacijas.
„Suprantame, kad Jūsų laiške minima gyventoja patiria nepatogumų dėl to, kad jos sklypas patenka į 110 kV oro linijos apsaugos zoną, todėl primename, kad ji gali kreiptis į „Litgrid“ dėl kompensacijos.
Tokią galimybę turi žemės savininkai, kurių sklypuose yra įrengti elektros stulpai ar kita elektros tinklų operatorių naudojama įrangą, gali gauti vienkartines kompensacijas. Vienkartinę kompensaciją turi teisę gauti tie žemės sklypų savininkai bei valstybės žemės patikėtiniai, kurių valdomiems žemės sklypams elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ naudai įstatymu yra nustatytas žemės servitutas, t. y. kurių sklypas (jo dalis) patenka į esamo elektros perdavimo tinklo (110 kV ir aukštesnės įtampos) apsaugos zoną (jeigu už servitutą dar nebuvo atlyginta)“, – aiškino įmonės atstovas spaudai.
Prašymus dėl kompensacijos galima siųsti elektroniniu paštu arba paštu, informacija apie kompensacijas prieinama „Litgrid“ svetainėje: „Prašymus kompensacijoms gauti „Litgrid“ priima elektroniniu paštu [email protected] arba siunčiant paštu adresu Viršuliškių skg. 99B, LT-05131, Vilnius. Daugiau informacijos apie kompensacijų apskaičiavimą ir išmokėjimą bei prašymų formas galima rasti „Litgrid“ interneto svetainėje.“
Jų stulpai, jie ir pjauna. Manau, kad visoj
LT vienodi įstatymai.
