Galbūt esate girdėję, kad liaudyje kiaušinis pavadinamas vištos mėnesinėmis. Specialistų teigimu, tai nėra iš piršto laužtas palyginimas. Gydytojas-veterinaras Lukas Vasiliauskas sako, kad kiaušinis - moteriška kiaušialąstė, paukščių dauginimosi būdas. Neapvaisintas jis yra tiesiog moteriška lytinė ląstelė - vištos ovuliacija. Tokį kiaušinį, kuriame nėra embriono, žmonės pritaikė mitybai.
Nualintas vištų dedeklių organizmas
Gydytojo teigimu, kuo daugiau pramoniniai paukščiai deda kiaušinių, tuo trumpiau gyvena. ,,Po metų, dviejų, organizmas nusilpsta, išsieikvoja, nes maisto medžiagos naudojasi, kiti resursai, višta dedeklė nustoja dėti kiaušinius. Paprastai jos tik kokius vienerius metus auginamos. Žmonės savo kiemuose paaugina du, tris metus“, - pasakoja veterinaras. Po to, anot jo, dažniausiai, vištos yra utilizuojamos, nes dedeklės mėsai netinka.
Vištų augintojai, per trumpesnį laiką norėdami gauti didesnį pelną – daugiau kiaušinių, jų laikymo cechuose reguliuoja šviesą kas 8 valandas. Tokiu būdu yra sujaukiamas gamtos ritmas ir, pavyzdžiui, per dvi dienas gaunama tiek kiaušinių, kiek šiaip višta dedeklė padėtų per tris.
Dedeklių viščiukai žudomi vos gimę
Tiesa, priešingai nei viščiukai broileriai, kurie veisiami mėsai ir užauga per kiek daugiau nei mėnesį, dedeklės auga lėtai. Dėl šios priežasties, vištų dedeklių vyriškos lyties viščiukai yra žudomi iškart. ,,Vyriškos lyties viščiukai paukštidėse, dažniausiai, yra atrūšiuojami ir žudomi. Jie nėra ekonomiškai naudingi, nes nededa kiaušinių. Mėsai netinka, nes per lėtai auga. Reikėtų išnaudoti per daug resurtų jų auginimui“, - pasakoja veterinaras.
Išperi šimtąkart daugiau kiaušinių nei turėtų
Amerkiečių aktyvistė už gyvūnų gerovę Erin Janus savo sukurtame vaizdo įraše pasakoja, jog šių laikų vištų dedeklių padėtų kiaušinių kiekis yra šimtąkart per didelis. Tai, anot jos - genetinė manipuliacija.
E. Janus pasakoja, kad iš prigimties višta dėdavo kiaušinius maždaug po kartą per mėnesį, kol gimė kiaušinių industrija. Aiškindama pasitelkia pavyzdį. ,,Moteriškos lyties atstovėms, įskaitant ir mane, ovuliacija vyksta maždaug 12 kartų per metus. Taip turėtų būti ir vištoms“, - sako ji.
Tačiau kai vos padėjus kiaušinį iš vištos jis paimamas, ji nebeturi, kur perėti, instiktyviai deda kiaušinį vėl, ir vėl, ir vėl. Tam, kad galėtų tai padaryti, suformuoti tvirtą lukštą, organizmas išnaudoja daug medžiagų, vitaminų. Taip jos organizmas greičiau nualinamas, tad trumpėja gyvenimas. Kaip ir minėjo gydytojas veterinaras, višta miršta vos po metų ar kelių.
Viena iš organizacijos ,,Tušti narvai“ įkūrėjų Gabija Enciūtė sako, jog kiaušinių industrija – pasibaisėtina. ,,Višta galėtų gyventi apie 15-20 metų, tačiau paukštynuose, dažniausiai tos, kurios yra veisiamos dėl kiaušinių, būna taip nualinamos, kad nenugyvena net trečdalio šio laiko“, - sako ji.
Išsamiau Erin Janus vaizdo įraše:
Kiaušinio alternatyvos
Tiems, kurie baiminasi dėl baltymų trūkumo, vaizdo įrašo pabaigoje mergina vardina šios medžiagos turinčius maisto produktus: tofu sūris, avokadas, riešutai, įvairūs grūdai ir daugiau. Konditerijoje, anot jos, taip pat visuomet yra alternatyva. Vietoje kiaušinio pyragams, blynams ir kitiems skanumynams galima naudoti bananą, chia sėklas, linų sėmenis, krakmolą, sodą, agaro želė ir dar daugiau produktų, priklausomai nuo to, ką gaminame.
Įstatymas leidžia žiaurius dalykus
,,Tuščių narvų“ aktyvistės Gabijos Enciūtės manymu, nederėtų ramiai tikėti tuo, kad paukštynuose viskas vyksta teisėtai, pagal gerovės reglamentus, nes legalu dar nereiškia moralu. ,,Europos vištų gerovės direktyvos leidžia žiaurius dalykus. Pavyzdžiui, snapų kapojimas gyvoms vištoms yra legalu. Jei kažkas panašaus būtų daroma su kitais gyvūnais, daugelis pakrauptų“, - teigia G. Enciūtė.
Jos manymu, snapų kapojimas yra išsigimėliškas būdas susidoroti su problema, kurią galima spręsti kitaip: patenkinti vištų gyvenimo poreikius, kad jos turėtų kur vaikščioti, ką veikti, galėtų išskleisti sparnus. Tuomet jų psichika nepakriktų, vištos nekapotų vienos kitų.
Pataria nepirkti numeriu 3 pažymėtų kiaušinių
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, virš 90 procentų vištų dedeklių gyvena ankštuose tamsiuose narvuose, žemiausios gerovės vietose. G. Enciūtės teigimu, taip užaugintų vištų kiaušiniai yra pažymėti numeriu 3. Būtent tokių ji skatina nepirkti.
Nenorinčius apskritai atsisakyti kiaušinių vartojimo, ji ragina mažinti ar pirkti 2, 1, 0 pažymėtus kiaušinius. ,,Mes esame paskutinė šalis, kur tiek daug narvuose auginamų vištų. Kitose šalyse jau ir vartotojams neįkiši narve užaugintos vištos kiaušinio, bet mes atsilikę šiuo požiūriu. Pavyzdžiui, Austrijoje narvai apskritai uždrausti, nes tai – per žiauri vištų auginimo praktika“, - teigia G. Enciūtė.
Lietuvoje mažinamas narvuose auginamų vištų skaičius
Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis sako, kad narvai, kuriuose auginamos vištos dedeklės, dar išlieka, bet vis atsiranda daugiau geresnėmis sąlygomis auginamų vištų paukštynų, kur paukščiai gali vaikščioti laisvai. ,,Vienas paukštynas Šiaulių rajone jau pasistatė paukštidę didelę, Mažeikiuose planuojama. Ateityje, kada vyks naujos statybos, vis daugės laisvai vaikštančių vištų paukštynų, tokia tendencija tikrai prasidėjo“, - sako V. Tėvelis.
Paklaustas, kokios priežastys lemia tokią tendenciją, V. Tėvelis sako, jog laisvai paukštynuose vaikštančių vištų idėja populiareja pasaulyje, Europoje, tad ir Lietuvoje. Jo teigimu, tai yra gyvūnų gerove besirūpinančių institucijų klausimas, kuris vis aktyviau aptariamas ir pamažu sprendžiamas.
