Išsimiegoję iki pietų ir nusprendę, kad vienos dienos sostinėje per akis, puolėm ieškoti naktinio ar vakarinio autobuso bet kuria kryptimi. Kryptis, kur buvo autobusas ieškotą dieną, vienintelė – Siam Reap – Ankoro šventyklų komplekso miestas. Daug negalvoję, nusprendėm, kad važiuosim ieškot Laros Kroft.
Aplinka. Žmonės. Nuotaikos.
Vietoj septintos ryto Siam Reap'e atsiradę ketvirtą nebuvome itin patenkinti – vietnamiečių mimikos puošė mūsų veidus, bet vos saulei ėmus tekėti mūsų veidai nušvito. Atsigynę įkyrių tuk tuk'ininkų ir užsimetę kuprines ant pečių kulniavom link miesto centro ieškot „namų“ apgintame nuo tailandiečių mieste (kambodžietiškai Siam Reap reiškia apgintas nuo siamiečių - tailandiečių). Jau gerokai prabudęs miestelis šurmuliavo turguose, kavinukėse, parduotuvėlėse, gatvėse dūzgė tuk tuk'ai, motoroleriai ir dviračiai. Gražiai sutvarkytos gatvės, upės pakrantės, parkeliai – po sostinėje ir pakeliui matytų vaizdų atrodė, kad atsidūrėm kitoje planetoje – turistinėje Kambodžoje. Šiame miestelyje viskas skirta turistams, atvažiuojantiems apžiūrėti Ankoro šventyklų.
Seam Reap (Kombodža)(nuotr.„Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Centinė miesto dalis - altorėlis vakarų civilizacijai: siauros gatvelės su vakarietiško tipo barais ir restoranais, drabužių ir niekučių parduotuvėmis, mažomis galerijomis – vieta panašesnė į Londono ar Barselonos kvartalus. Šalia „vakarietiško“ kvartalėlio kur buvęs kur nebuvęs didysis Siam Reap turgus, kur galima nusipirkti visko: kambodžietiško šilko, medinių kaukių, indų, visokio plauko suvenyrų, netikro sidabro, kur išgraviruota praba 925, ir visko kito, ką tik įmanoma parduoti. Pirkom ir mes tą sidarbą, nuo kurio žaliavo ir juodavo rankos, pats sidarbas įgavo juosvai rusvą spalvą, bet nunešus pardavėjams, mus vis tiek tikino, kad čia pats geriausias sidabras.
Seam Reap (Kombodža)(nuotr.„Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Žmonės Siam Reap'e jau daug panašesni į vietnamiečius, kurie itin stipriai orientuoti į turistų dolerius, bando juos gauti bet kokia kaina, bet vis tiek malonūs ir draugiški. Nuo atsipalaidavusių turistų, atsipalaidavę ir vietiniai – hosteliuose patys darbuotojai žaidžia biliardą, guli ant hamakų ir valgo turistams siūlomą „Happy pizza“ (linksmoji pica), kuri serviruojama ne bet kaip, o įmantriuoju būdu – šalia picos patiekiama picą linksminanti „žolytės suktinė“. Rastamanų rojus!
Žygis į Ankorą
Po pusryčių prabangiai pagulėję hamakuose nusprendėm išnuomotais dviračiais mint iki Ankoro šventyklų ir įsigyti bilietą trims dienoms, kad viską apžiūrėtume be streso. J Kam lengvai, kam sunkiau mynėsi, bet po pusvalandžio jau stovėjom prie pagrindinės Angkor Wat. Eina sau – gražu. Pagrindinė šventykla geriausiai išlikusi, labiausiai restauruojama ir turbūt viena iš daugiausiai lankytojų susilaukianti. Kitos, tolimesnės ir ne tokios didelės, visai apleistos – sugriuvusios sienos, Budų, liūtų ir kitų religinių mitologinių būtybių skulptūros nupjautomis galvomis, nykstantys piešiniai ant sienų, samanojantys akmenys, vešantys medžiai ant stogų ir tarp sienų, dabar atrodantys gražiai, bet griaunantys kadais klestėjusios civilizacijos kultūrinio paveldo konstrukcijas. Laros Kroft kapų plėšikės išpopuliarintas Ankoro šventyklų kompleksas dabar kasmet susilaukia vis daugiau turistų ir dėmesio iš tarptautinės bendruomenės.
Seam Reap (Kombodža)(nuotr.„Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Kambodža savo lėšomis turbūt nėra pajėgi investuoti milijardus lėšų komplekso išsaugojimui, tai gali būti išsaugota tik tarptautinės pagalbos dėka, todėl prie didesnių žymesnių šventyklų matosi, kad yra vykdomi restauraciniai darbai su Europos sąjungos ar Japonijos, Korėjos vėliavomis. Ankoro kompleksas savo dydžiu ir plotu daro įspūdį – kiekviena šventykla vis kitokia ir jos nėra sugrūstos - išdėstytos gana atokiai viena nuo kitos sudaro įspūdį, kad vaikštoma miške, kur netyčia beeinant takeliu atrandama vis nauja, vis kitokia šventykla.
Vienoje iš pačių populiariausių šventyklų, kur buvo filmuotas filmas su Angelina Jolie yra vykdomi darbai, tačiau jie apsiriboja tik tiltelių ir apžvalgos vietų statymu, o ne pačios šventyklos restauravimu. Kažin, ar ką nors ketinama joje restauruoti, nes dabar ji yra unikali tokia, kokia yra – apgriuvusiom sienom, ant sienų įsišaknijusiais medžiais, savo šaknimis apraizgiusiais ne vieną metrą šventyklos sienų. Medžiai tokie dideli, atrodo tokie galingi ir griaunantys, bylojantys apie gamtos viršenybę ir žmogaus bei jo statinių trapumą.
Seam Reap (Kombodža)(nuotr.„Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Daug simbolinių prasmių galima prisigalvoti žiūrint į medžių griaunamus maldos namus: ir apie dievų bejėgiškumą prieš gamtą, ir apie jų rūstybę dėl apleistų šventyklų ir dar galybę versijų. Fantazijai laisvė neribota. Mynėm savo dviračius, krentančiom sėdynėm ir leidžiančiom orą padangom, atogražų miškų takeliais ir beieškodami pasislėpusių šventyklų ir į jas vedančių tiltų su didelėm mitologinių būtybių skulptūromis ar sargybinių galvomis kontempliavom, mėgavomės ir džiaugiamės, kad turim galimybę stebėti tai, kas taip greit keičiasi ir po kelių dešimtmečių jau gal nebebus taip, kaip matom dabar.
Žygis prie ežero
Apžiūrėję dalį šventyklų ir tiesiog patinginiavę dieną hamakuose vėl išsinuomojom dviračius ir lėkėm link Siam Reap'o apylinkėse esančių kaimų ir didelio ežero. Išvažiavus iš turistinio miesto vėl grįžom į skurdžią Kambodžos realybę, kurią pastebėjom jau sostinėje. Kaimai, įsispraudę tarp lotoso ir ryžių plantacijų, atrodo vargingai – žmonės apskurdę, namai labiau primena laikinai suręstas bambukines pašiūres, o ne gyvenamuosius būstus didelėms šeimoms. Purvinose gatvėse klampoja basakojai vaikai ir namų - pašiūrių terasose sėdi bedančiai senoliai ar būreliai moterų viena kitai renkančių uteles iš ilgų plaukų.
Seam Reap (Kombodža)(nuotr.„Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Kuo labiau artėjom link ežero, tuo labiau matėsi statomi turistams skirti kompleksai – valčių ir laivų, plukdančių siauru dirbtiniu kanalu į didžiausią Kambodžos ežerą, prieplaukos, masinės automobilių ir autobusų stovėjimo aikštelės. Nusprendę nemokėti už pasiplukdymą laivu, nusipirkom priėjimo prie ežero bilietą ir dviračiais judėjom palei kanalą ežero kryptimi. Pakeliui praėjom pailgą žvejų kaimelį, kur pašvinkusios žuvies kvapas rietė nosį, vaizdai kartais priversdavo prisimerkti ir pripažinti, kad tokio skurdo ir antisanitarinių sąlygų dar neteko matyti – ant pastolių pastatyti kreivi šleivi bambukiniai namukai šiaudiniu stogu, šalia namų šiukšlių ir pratukusios žuvies atliekų krūva, purvas, balos, lakstantys graužikai ir šiaip belenkas. Kraupiakas. Žvejų pagauta žuvis pilama ant žemės, moterys ją krauna į polietileninius maišelius ir prie motorolerių pritvirtintose didelėse dėžėse turbūt veža į miestą parduoti.
Seam Reap (Kombodža)(nuotr.„Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Pravažiavę vaizdingąjį miestelį leidomės duobėtu miško keliu link ežero. Gerokai pavažiavę motokroso trasos lygio keliu nusprendėm, kad jūra visgi nėra ligi kelių, kai į pakaušį kaitina 40 laipsnių karščio saulė, vaidinti didvyrius motokrosininkus dviračiais už dolerį. Laimei miško tankmėje išgirdom burzgiantį garsą, iškėlę ranką susistabdėm amfibiją, grįžtančią iš miško kirtimų. Draugiški vietiniai mikliai sumetė mūsų dviračius į bagažinę, sukrovė du vežtus arbūzus ir padėję įlipti, patarė stipriai laikytis, nes visgi kelias nėra pats lygiausias. J Va čia tai pasivėžinimas – ilgai negalėjom atsigauti – geriau už bet kokį safarį ar pan.
Seam Reap (Kombodža)(nuotr.„Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Išlipę iš amfibijos sugraužėm arbūzus atsigaivinimui ir pilni įspūdžių mynėm link namų. Užklupti didelės audros, mynėm kaip galėdami greitai, kad tik pabėgtume nuo žemę dalinančių žaibų. Prisiglaudę pakeliui esančiame vienuolyne buvom paprašyti paaukoti rūkančio vienuolio, o paaukoję nedidelę sumą, greit buvom mandagiai išprašyti iš nuo lietaus saugančios pastogės. Per viską apsėmusias balas vargais negalais grįžę namo nuleista dviračio padanga (nesisekė mums su tais dviračiais), užskaitėm dar vieną nerealią dieną Kambodžoje.
Maistas
Susiradę vienos šeimos restoranėlį, kur dirba draugiška šeimyna, nuolat valgydavome vienoje vietoje, kur buvo labai skanu, pigu ir autentiška. Ragavom visų kambodžietiškų pateikalų, nuo sriubų iki mėsos ir žuvies skanėstų, desertų ir šviežių vaisių kokteilių. Beveik visus pateikalus valgėm laižydamiesi ir kitą dieną atėję pavalgyti nuolat rinkdavomės, ar valgyti seną gerą, ar bandyti ir atrasti kažką naujo dar geresnio. J Po kelių dienų restoranėlį jau turėjom savo stalą ir mums susivėlinus ateiti iki uždarymo, šeimininkai jį mielai atidarydavo tik dėl mūsų. Va taip vargom mes tam Siam Reap'e – it's a hard life (sunkus gyvenimas).
Seam Reap (Kombodža)(nuotr.„Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Patarimas ne vežimas
Kambodžoje patartina turėti ir jų vietinių pinigų Rielų ir dolerių, nes kartais apsimoka atsiskaityti vietine valiuta, kartais doleriais. Į Ankoro kompleksą bilietą siūlome pirkti trims dienoms ir neskubant viską apžiūrėti, jeigu norite greitai aplankyti tik pagrindines šventyklas – vienos dienos bilieto per akis.Prieš nuomojant dviratį, gerai apžiūrėkit jį, nebūkit apakinti pigumo. Būtinai važiuokit apsižvalgyt po kaimus, būtent ten visas įdomumas.Ragaukit maistą, nes čia jis laaabai skanus.
Pinigai (1 USD – 4085 Kambodžos rielų)
Transportas:Bilietai nuo Phon Penio iki Siam Reap – 28 000 Kambodžos rielųTuk tuk'as nuo stoties iki centro – iš dangaus – derėkitės (mes ėjom J).Dviratis – 1 USD
Nakvynė – dvivietis kambarys „The Green Village“ hostelyje (gyvenom keturiese) – 4 doleriai;Bilietas i Ankoro šventyklų kompleksą 3 dienoms– 40 USD
Maistas
Patiekalas kavinėje (ryžiai su daržovėmis, mėsa, žuvis, sriuba) – 1,5 – 2 USD
Ledų porcija – 3000 Kambodžos rielųAlaus 1 l ąsotis – 8000 Kambodžos rielųŠalta kava – 4000
Kambodžos rielų
Arbūzas – 2000 Kambodžos rielų