„Skamba muzika, kurią sudėjau Tau – iš nakties ir dienos, mano Jūra, pas Tave aš vėl grižau ir dainom dalinuos...“ – dainavom, laukėm ir nekantravom greičiau pūkštelt į sūrų vandenį, panardint kojų pirštus į šiltą smėlį, pažaisti kamuoliu pliaže ir grįžus namo išsikratyt pilnas kopų smėlio kišenes. Pasiilgom jūros.
Aplinka. Žmonės. Nuotaikos
Hoi An – saulės kerštas
Kelionė iki jūros kiek prailgo – netikėtai sugedo mūsų autobusas, vežęs į Hoi An, – viduje buvo karščiau nei lauke, tada dar nesupratom, kad čia perspėjimas apie mūsų laukiantį deginantį karštį. Stovėjom laukuose ir laukėm, kol krūva girtų vietinio kaimuko mechanikų sutaisys mūsų „viltį greičiau pamatyti jūrą“, kadangi važiavom su grupe paragvajiečių, tai tylom nelaukėm, klausėm dainų ir nuolatinio klegėjimo. Hoi An pasiekėm kiek pataisytu autobusu su paragvajietieškom dainom ir nuolatiniu sausainių popieriukų lukštenimu – tie paragvajiečiai tikri smaližiai. Miestelis jaukus ir nedidukas, išsidėstęs tarp upės ir jūros. Senamiestis nedidukas, bet labai jaukus, įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Kadangi centrą matėme tik sutemus, tai jis pasirodė labai romantiškas, gražiai apšviestas, tvarkingas ir pilnas kavinukių bei bariukų, kur pilsto pigų alų ir maišo ryžius su daržovėm. Mažų staliukų, išdėstytų ant upės kranto, savininkai ir savininkės kviečia prisėsti ant žemų kėdučių ir paragauti tradicinio šiam regionui Lao Cai.
Hoi An'e ir Mui Ne (Vietnamas) (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Upės krantinės nusėstos vaikų ir jaunimo, tilteliai sausakimši nuo besifotografuojančių įsimylėjėlių. Pasiilgę jūros ilgai mieste nesėdėjom – išsinuomojom dviračius, „užsimetėm ledų“ ir pasileidom link bangų. Šokinėjom kopose, paskui mirkom vandeny, lyginom su Baltija, siuntėm linkėjimus biuruose dirbantiems bičiuliams, žaidėm bulvę ir rinkom kriaukliukus. Aaaahh Bonifacijaus atostogos. Tupint vandeny atrodė, kad visai nekaršta, ir ta saulė visai nepikta, bet mes jos neįvertinom, dviveidė gyvatė mums šypsojosi per ūsą, o už nugaros leido deginančius spindulius ant mūsų baltutukės odelės. GAISRASSSsssSSSssSS – sudegėm. Nepadėjo nei nesuskaičiuojamos ledų porcijos - niekas. Sunkiai judėjom, įgavom virto vėžio spalvą ir nuo gydomųjų tepalų kvapo priminėm ligoninę. Desertui dar gavom dovanėlę – iš viešbučio pavogė telefoną. Bet mes nenukabinom nosies, nes juk nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – porą šimtų gramų lengvesnė kuprinė. susikrovėm keturias kuprines ir sėdom į autobusą link Mui Ne – jėgos aitvarų sostinę prie jūros.
Hoi An'e ir Mui Ne (Vietnamas) (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Mui Ne – spalvotosios kopos
Per kančias atvažiavę link Mui Ne, prisiekėm sau, kad nenorim daugiau saulės. Kaip tikri mažo biudžeto keliautojai (backpackers) apsigyvenom hostely su baseinu – o ką, o kas mums, kodėl ne? Kitos išeities neturėjom, tai buvo pigiausias variantas miestelyje, kuris atrodė kiek apsnūdęs, mat atvykom ne sezonu. Pailgas vienos gatvės kurortas, pilnas jėgos aitvarų, banglenčių bei būriavimo mokyklų, jūros gėrybių restoranėlių ant jūros kranto, parduotuvėlių rusiškais užrašais, bariukų, kur dega atviri laužai ant smėlio ir groja regį – sezono metu tai turbūt geriausia vieta derinti tingias atostogas prie jūros su adrenalinu alsuojančiomis akimirkomis jūroje valdant aitvarą ar balansuojant ant banglentės.
Paplaukioję baseine nusprendėm, kad pasilepinimo užtenka ir susirengėm apžiūrėt miestelio bei apylinkėse esančių gamtos stebuklų. Pagalvojom, kad reikia motoroleriams suteikti dar vieną šansą ir bandėm juos išsinuomoti – sukom galvas, bandėm, matavomės šalmus ir tikrinom stabdžius, bet galų gale begemotas, kuris bijojo skiepų nugalėjo – pasiėmėm turą, o motorolerius palikom kitam kartui.
Hoi An'e ir Mui Ne (Vietnamas) (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Susėdom į rusišką karinį džipą primenantį keturratį ir su vėjeliu lėkėm link spalvoto smėlio upės, žvejų įlankėlės su daugybe parplaukusių žvejybinių laivelių, pakrantėse kabančių žvejų tinklų, sustatytų žmogaus ūgio ąsočių jūros, kur džiovinami kalmarai ir šviežiai pagauti žuvėkai, vietinio turgaus, pasitinkančio nosį riečiančiu žuvies kvapu. Po valandėlės kelionės ir pakeliui sukauptų įspūdžių pastebėjom tolumoje plytinčius plotus balto smėlio, numarginto debesų šešėliais. Kuo labiau artėjom, tuo milžininškesni plotai smėlio ryškėjo – balto smėlio kalnai, pereinantys į žydrą jūrą, vietomis plytinčios žalių medžių oazės, vėjo pustomos smiltys – atsidūrėm žemės, vandens ir vėjo viešpatijoj. Iš vietinių vaikų išsinuomojom plastiko gabalus ir lipom į dykumos kalną smėlyje palikdami savo karščio alinamus pėdsakus ant vėjo suformuotų kalno bangelių. Pasiekę kalno keterą įsibėgėjom ir bandėm plastiku čiuožti ant pilvo žemyn – turbūt per daug pavalgę buvom – nelabai slydo.
Išneštom nuo grožio smegenim riedėjom link raudono smėlio kopų – mažesnių, bet grožiu mažai kuo nusileidžiančiom savo balto smėlio pusseserėm. GLAŽU. Važiuokit čia, ką ten sėdit biuruose, žinokit verta, tikrai tikrai.
Maistas
Hoi An ragauti verta vietinį pasididžiavimą užsitarnavusį Cao Lai – makaronai (noodles) su skrudintais riešutais, pakepinta mėsyte bei pupelių daigais. Mmhmm skanumėlis, o jei dar valgai ant upės kranto, gauni du viename. ragavom ir jauno kokoso pieną ir cukranendžių gėrimą, paskanintą šviežiai spaustomis laimo vaisiaus sultimis. Vėlgi susilaikėm nuo duriano ledų ragavimo – blogiausia, kad turėjom atsisakyti ir kokosinių ledų, nes jie gulėjo šalia durianiškų – kvapų mainai įvyko sėkmingai.
Mui Ne brangiai Azijos kainomis, itin pigiai Europos kainomis degustavom jūros gėrybes – grilintą krabą su juodais pipirais ir laimo vaisiumi, jūros gėrybių kokteilio iešmelius, burnoje tirpstančią šviežią žuvį su niam niam padažu, grilintą jautieną ir keptas daržoves. Vakarienė verta grieko.
Patarimas ne vežimas
Daiktus saugokit – vagys siaučia net viešbučiuose. Saulės kremas – geras dalykas, bet tik tada jei jis naudojamas prieš einant į saulėkaitą.
Pinigai (1 US doleris – 20200 Vietnamo dongų):
Nakvynė : Hoi An keturvietis kambarys – 18 dolerių;
Mui Ne keturvietis kambarys su baseinu ir vaizdu į jūrą - 20 dolerių;
Mui Ne apylinkių dienos turas – 5 doreliai nedorėliai/žm.
Maistas: Cao Lai – 15 tūkst. dongų;
Kokoso riešutas – 20 tūkst. dongų;
Cukranendrės ir laimo vaisiaus gėrimas - 8 tūkst. dongų;
Vietnamietiškas bagetės sumuštinis – 10 tūkst. dongų;
Jūros gėrybių vakarienė su alumi keturiems alkaniems – 305 tūkst. dongų;
Vanduo 1,5 l – 6 tūkst. dongų;
Dviračio nuoma dienai – 15 tūkst. dongų;
