„Kepenų vėžys tai kepenų ląstelių onkologinis susirgimas“, – naujienų portalui tv3.lt sako gydytojas J. Kuliavas.
Gydytojas skaičiuoja, kad kepenų vėžio dažnis yra 5 atvejai 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų. O kasmet Lietuvoje nustatoma 100-150 naujų šios ligos atvejų. Vis tik, pagrindinės priežastys dažniausiai siejamos su lėtinėmis kepenų ligomis.
„Pagrindinės vėžio priežastys gali būti lėtinės ligos, tokios kaip kepenų uždegimai – virusiniai hepatitai B ir C. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka kepenų suriebėjimas, cukrinis diabetas, nutukimas. Ir kiti žinomi veiksniai, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, įvairūs kancerogenai ir net tam tikri nesteroidiniai vaistai, kuriuos mes dažnai vartojame nuskausminimo tikslais“, – aiškina gydytojas.
Tačiau ligą gali lemti ne tik gyvenimo būdas, bet ir genetika.
„Yra tam tikros genetinės ligos, kurios galėtų padidinti riziką. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti Vilsono liga, kai kepenyse patologiškai kaupiasi varis, ar hemochromatozė, kai žmogaus organizme dėl genetinių dalykų kaupiasi per daug geležies“, – sako specialistas.
Kaip nustatyti ligą?
Viena didžiausių kepenų vėžio problemų – vėlyva diagnostika.
„Didžioji dalis pilvo organų vėžių pasireiškia nespecifiniais simptomais. Nuovargis, silpnumas, svorio kritimas, apetito stoka, lengvas diskomfortas pilve – bet nieko specifiško, kad iš vieno simptomo galėtum įtarti, kad atsirado kepenų vėžys. Tai čia būtų bendrieji simptomai, kuriuos pacientai pradeda jausti, jeigu labai detaliai juos apklausus“, – pabrėžia J. Kuliavas.
Tačiau kai vėžys progresuoja, simptomai tampa ryškesni.
„Tada atsiranda pilvo apimties padidėjimas tiek dėl pačių kepenų padidėjimo, tiek dėl skysčių kaupimosi, pacientas gali pats užčiuopti darinį po dešiniu šonkaulių lanku, pagelsta oda, gleivinė, pasikeičia šlapimo bei išmatų spalva ir atsiranda niežulys“, – vardija gydytojas.
Specialistas sako, kad amžius ir lytis taip pat turi įtakos.
„Dažniau serga vyrai – santykis kai kuriose studijose siekia net 2:1. Tai gali būti susiję su didesniu rizikos veiksnių poveikiu, pavyzdžiui, rūkymu ir alkoholio vartojimu. Taip pat yra manoma, kad ir vyriški hormonai daro tam įtakos, pavyzdžiui, testosteronas“, – pastebi chirurgas.
Ankstyva diagnostika yra itin svarbi, tačiau Lietuvoje nėra valstybinės kepenų vėžio patikros programos.
„Deja, kepenų vėžio ankstyvos diagnostikos programa Lietuvoje neegzistuoja, nes šios ligos atvejų nėra tiek daug, kad tas pasiteisintų. Lyginant, dėl ko atsirado gimdos kaklelio vėžio ir tiesiosios žarnos vėžio ankstyvos diagnostikos programos, reikia pabrėžti, kad šių vėžio rūšių atvejų yra daug, todėl labai svarbu kuo anksčiau nustatyti ligą ir ją pradėti gydyti“, – sako gydytojas.
Vis dėlto diagnostikos galimybės yra plačios.
„Kepenų vėžys vis tiek dažniausiai nustatomas, jeigu jau įtariame simptomus. Tačiau būna, kai kepenų vėžys nustatomas atsitiktinai, pavyzdžiui, atliekant ultragarsinį tyrimą dėl kitos patologijos ar profilaktiškai.
Jei randamas įtartinas darinys, yra skiriama kompiuterinė tomografija, pilvo šono echoskopija arba magnetinis rezonansas. Šie tyrimai gali būti atliekami tam, kad nustatytumėme stadiją ir parinktumėme geriausią gydymą.
Taip pat būna priskiriama ir pozitronų emisijos tomografija (PET). Ir, neretu atveju, reikėtų atlikti ir biopsiją, kai su adata duria per pilvo sienas ir paima iš to darinio audinio gabalėlį, kad išsiaiškintų, ar ten iš tikrųjų vėžys, ar ne, nes gali būti ne tik vėžys, o ir gėrybinė patologija.
Taip pat diagnostikai nelabai dažnai naudojamas, bet egzistuoja vėžio markeris, kuriam būdinga žymuo alfa fetoproteinas“, – aiškina J. Kuliavas.
Gydymo metodai ir kaip sumažinti ligos riziką?
„Efektyviausias gydymo metodas yra chirurginis – dar kitaip liaudyje vadinama atvira operacija, kai daromas pjūvis ir pašalinamas navikas kartu su reikiama dalimi kepenų audinio. Tai geriausia prognozė, jei liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje, nes 4 stadijos gydymas būna tiktai vaistais, kai galime tik pristabdyti ligą.
Kitas metodas – laparoskopija arba dabar populiarėja robotinė chirurgija, kai mažesniais pjūveliais atliekama iš principo ta pati operacija, tik pjūvis kitokio dydžio“, – pasakoja chirurgas.
Tačiau ne visada operacija yra įmanoma.
„Kai navikas yra per didelis ar išplitęs, naudojami kiti metodai – radijo dažnių arba mikrobangų abliacija, kai specialiomis adatomis duriama netoli pilvo sienos į tą darinį ir jis yra arba sudeginamas, arba gali būti krioabliacija, kai jis tiesiog sunaikinamas.
Šis gydymo metodas pagal savo efektyvumą panašus, tiktai jis yra mažiau invazinis, po jo pacientui lengviau atsigauti, bet šito gydymo panaudojimą riboja naviko dydis. Jeigu yra didesnis, tai radijo abliacija ne visada efektyvi“, – teigia gydytojas.
Taip pat gali būti taikoma kepenų transplantacija, tačiau kriterijai yra pakankamai siauri. Viena vertus, Lietuvoje nėra tiek daug donorų, kita vertus – kai kuriems tai vienintelis išsveikimo būdas, sako gydytojas:
„Kai kuriems pacientams naviko chirurgiją riboja jo vieta kepenyse, nes kartais darinio vieta gali būti tokia, kad jo pašalinti negalima – tuomet reikėtų pašalinti visas kepenis. Tokiu atveju vienintelis galimas gydymo metodas, leidžiantis pasveikti nuo šios ligos, yra kepenų transplantacija. Taip, Lietuvoje yra atliekama, bet retai, nes ir tų pačių translantacijų nėra tiek daug, nes tiesiog donorų trūksta.“
Pasak gydytojo, vaistinis gydymas taip pat vystosi, o tarp jų ir įvairios populiarėjančios terapijos.
„Imunoterapija ir tikslinė terapija išplečia gydymo galimybes, bet chirurgijos pakeisti jos dar negali – tai veikiau papildomi metodai arba tarpinis variantas, padedantis sulėtinti ligos progresavimą“, – aiškina gydytojas.
Gydytojas pabrėžia, kad labai dažnai kepenų vėžio galima išvengti vadovaujantis paprastais patarimais:
„Su visomis onkologinėmis ligomis egzistuoja ta pati taisyklė – vengti rizikos veiksnių. Tačiau tai nereiškia, kad jei kažko nedarysi, tikrai nesusirgsi.
Pavyzdžiui, jei nerūkysi, tai nereiškia, kad visiškai nesusirgsi, tačiau rizika žymiai sumažės. Kalba eina apie tai, kad tu mažini riziką nevartodamas arba saikingai vartodamas alkoholį, nerūkydamas, vengdamas nutukimo, aktyviai fiziškai gyvendamas.
Tuo metu kalbant apie kepenų vėžį, labai svarbu, ką gali įtakoti pats žmogus, tai yra skiepai nuo hepatito B viruso, nes vienas didžiausių rizikos veiksnių yra hepatitas B ir C. Jeigu būsi pasiskiepijęs, turėtų būti mažesnė tikimybė susirgti. Taip pat svarbu stengtis kuo mažiau vartoti vaistų nuo uždegimo.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
