Gyvenimas, kuris atrodė stabilus ir prognozuojamas, staiga apsivertė aukštyn kojomis. Tuo metu, būdama 48-erių, Vaiva turėjo stoti į kovą, kurios baigtis buvo nenuspėjama. Šiandien ji džiaugiasi ilgalaike remisija, tačiau kelias iki šios dienos nebuvo lengvas.
Skausmas pažastyje – agresyvios ligos ženklas
Vaiva pasakoja, kad jos ligos istorija prasidėjo dar jaunystėje, kai būdama 22-ejų susilaukė vaiko. Pirmą kartą krūtis jai patikrino ginekologė, pastebėjusi guzelį ir vadinamąjį „darinuką“.
„Tais laikais tai buvo įvardyta kaip mastopatija, o gydytoja tiesiog patarė: „Sek, vaikščiok, tikrinkis kartą per metus“. Iš pradžių tikrindavausi kas kelerius metus, tačiau nuo 25-erių tai tapo įprasta kasmetinė rutina“, – prisimena ji.
Tačiau likimas turėjo kitų planų. Kai jai suėjo 48-eri, per eilinę patikrą poliklinikoje gydytoja-echoskopuotoja pastebėjo kai ką keisto.
„Kadangi ji buvo tik echoskopuotoja, nieko tiesiogiai pasakyti negalėjo, tačiau supratau, kad kažkas negerai“, – sako Vaiva.
Tuo metu ji nejautė jokių kitų simptomų, išskyrus nežymų skausmą pažastyje. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo aiškus ženklas – vėžys jau buvo pasiekęs 3 stadiją ir išplitęs į limfmazgius.
„Visą laiką maniau, kad pažasties skausmą sukelia liemenėlės metaliniai lankeliai – jie dažnai spaudžia ir duria. Netgi prieš paskutinę patikrą ištraukiau visus lankelius, galvodama, kad skausmas dings“, – pasakoja ji.
Vaiva sako, kad niekada nesitikėjo išgirsti onkologinės ligos diagnozės. Ji pripažįsta, kad nebuvo iš tų, kurios atidžiai stebi savo kūną ir reguliariai apčiupinėja krūtis.
Gydymo eiga
Vaiva prisimena, kaip eilinės patikros metu poliklinikoje gydytoja atliko apžiūrą ir ištarė nerimą keliančius žodžius: „Dėl šio darinio pasitikrinčiau rimčiau.“
Tačiau moteris nesureikšmino šių žodžių – jai niekas tiesiai nesakė, kad situacija rimta, nors gydytoja, akivaizdu, matė daugiau nei leido suprasti. Kai Vaiva nereagavo, gydytoja pakartojo: „Pasiimkite siuntimą į onkologinį – ten pasitikrinsite.“
„Atsakiau: „Gerai, pasitikrinsiu kažkada.“ Ji vėl mane paragino: „Jūsų šeimos gydytoja dabar dirba, užeikite pas ją.“ Bet aš atsakiau, kad neturiu talonėlio ir neisiu be eilės“, – prisimena Vaiva.
Gydytoja nepasidavė – ėmė dar labiau spausti moterį nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į onkologus. Tai paskatino Vaivą susimąstyti, ar vis dėlto nėra kažkas rimčiau, jei gydytoja taip atkakliai stengiasi ją įtikinti.
Gavusi siuntimą į onkologinį centrą, Vaiva išliko rami – jai net nekilo mintis, kad gali išgirsti baisią diagnozę. Tačiau nuvykus pas onkologę ir atlikus pirminę apžiūrą, situacija ėmė aiškėti.
„Gydytoja pradėjo išrašinėti visą sąrašą tyrimų – MRT, echoskopiją“ – pasakoja ji.
Vaiva paklausė gydytojos, ar prireiks operacijos, jei vis tik vėžys nepasitvirtins. Atsakymas buvo šaltas ir tiesus: „Kaip tai ne vėžys?“
„Tai buvo pirmas šokas. Supratau, kad reikalai blogi. Man paskyrė visus tyrimus ir prasidėjo maratonas. O kai gydytojų konsiliume laukiau diagnozės, tikėjausi išgirsti pirmąją stadiją – juk tikrindavausi kasmet, paskutinį kartą buvau pasitikrinusi prieš metus ir viskas buvo gerai“, – dalijasi moteris.
Moteris ypatingai susikoncentravo į gydymą, tačiau antrasis šokas ją ištiko, kai echoskopijos metu gydytoja tiesiai pasakė: „Pagal dydį, šį darinį turite jau 3–5 metus.“
Pasirodo, Vaiva galimai ilgus metus gyveno su vėžiu. Nors ji reguliariai tikrinosi, tačiau niekas jo nepastebėjo. Diagnozė buvo negailestinga – trečia krūties vėžio stadija su išplitimu į limfmazgius.
„Bandžiau save motyvuoti mintimi, kad tai ne ketvirtoji, ne paskutinė stadija, o trečia, bet tikrai tuo neapsidžiaugiau“, – prisimena Vaiva.
Gydymas buvo ilgas ir sudėtingas. Pirmiausia jai buvo paskirta pusę metų trukusi chemoterapija. Po jos sekė operacija – atlikta mastektomija, kurios metu buvo visiškai pašalinta krūtis bei 17 limfmazgių, iš kurių 6 buvo pažeisti.
Galiausiai laukė radioterapija – net 25 švitinimo procedūros, o visas gydymas truko metus laiko.
Siunčia patarimą
Paklausta, kokį patarimą galėtų perduoti žmonėms, einantiems onkologinės ligos keliu, Vaiva nedvejoja – svarbiausia yra tikrintis.
„Negalima aklai pasitikėti vienu specialistu ar vienu tyrimu. Man viena onkologė yra pasakiusi: „Smegenys atpažįsta vėžines ląsteles ir siunčia signalus“.
Todėl jei kyla nerimas – būtina tikrintis. O jei ir nejaučiate nieko įtartino, dabar yra daugybė inovatyvių tyrimų, todėl vis tiek verta pasitikrinti“, – pataria ji.
Vaiva įsitikinusi, kad geriau sužinoti apie ligą anksčiau nei per vėlai. Tačiau ji pastebi, kad daugelis žmonių vengia sveikatos patikrų ir sako: „Kai bus, tada jau bus – tada ir žiūrėsim“. Tačiau ji įspėja, kad tuo metu gali būti jau per vėlu.
„Gali būti ketvirta stadija, kai gydymas sudėtingas, o išgyvenamumo tikimybė maža. Žinau, kad niekas nenori girdėti istorijų apie ligas, bet tai vyksta. Ir vienintelis būdas apsisaugoti – eiti ir tikrintis“, – pabrėžia ji.
Jei nepavyksta gauti siuntimo pas gydytoją, Vaiva ragina nebijoti kreiptis į privačias klinikas ir pasitikrinti savo lėšomis. „Vėliau sau padėkosite“, – įsitikinusi ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
