Baigusi įvairius mokslus ir kursus, klientus kaunietė vilioja ir tradiciniais, ir egzotiškesniais skoniais, kurie nepalieka abejingų.
Pirmasis kepinys – keksiukai
Vaikystėje, stebėdama, kaip virtuvėje sukasi mama, Karolina negalėjo nesižavėti, visuomet savo mažas vaikiškas rankutes norėjo pridėti prie visų kepinių, o dabar šypsosi sakydama, kad visko išmoko iš mylimos mamos.
„Kaip šiandien pamenu save, atsistojusią ant medinės kėdutės ir padedančią mamai sukti ausytes… Nes žodžio ,,žagarėliai" dar ištarti negalėjau. Kai ūgtelėjau, mama jau leisdavo biskvitą palaistyti saldžiu kompotu, ir net tą biskvitą papuošti grietinėlės raitiniais.
Labai norėjau kada nors savarankiškai iškepti savo pirmąjį tortą ir kai pagaliau tam pasiryžau – išėjo dailus, puošnus keksiukas. Tai buvo tarsi sumažinta tikrojo torto versija. Nors.... tobulėti tikrai buvo kur“, – pirmąjį kepinį prisimena K. Janerikienė.
Ši aistra vis neapleido, dar būdama mokykloje ji rinkosi maisto gamybos pamokas, o jau baigusi mokslus įstojo į profesinę mokyklą, kur mokėsi virėjos specialybės, tuomet su mainų programa išvyko į Italiją, kur gamino ne tik italų virtuvės patiekalus, bet ir tikrus itališkus desertus.
Pasimokiusi virėjos ir konditerės specialybių, Karolina visuomet siekė ir asmeninio tobulėjimo, todėl lankė įvairius kursus, atliko praktiką pas vieną žymiausių Lietuvos konditerių Evaldą Jušką Anglijoje, restorane, kuris turi „Michelin“ žvaigždutę, darbavosi pas virtuvės šefą Darių Dobrovolską.
„Kepyklėlėje ar konditerijos fabrike nėra tekę dirbti, iš karto pakvietė į restoranus. Ten šiek tiek kitokie desertai, kadangi jie pateikiami lėkštėse, turi daugiau detalių sudėlioti, sukurti išvaizdą“, – pasakojo K. Janerikienė.
Įkūrė konditerijos cechą
Pati Karolina neslepia, kad visada svajojo turėti savo konditerijos cechą, kuriame galėtų kurti skanėstus:
„Man visa laiką labiau patiko daryti saldžius desertus – tortus, pyragus, keksiukus negu išsikepti mėsos gabalėlį. Namuose, atrodo, dar yra pyragas, bet jau galvoji, ką naujo išmėginti“, – šypsosi pašnekovė.
Anksčiau desertus kepusi tik artimiesiems ir draugams, galiausiai nusprendė – metas skanėstų pasiūlyti ir kitiems. Išėjusi į vaiko priežiūros atostogas, Karolina iš Užimtumo tarnybos gavo paramą pradėti savo veiklą ir šiandien desertus gamina savo konditerijos ceche, kur dabar veikia „Smaližių kampelis“:
„Įsigijome namą, prie kurio buvo ūkinės paskirties namas, jame ir įsikūrėme savo cechą. Vyras yra prie visko prisidėjęs – pats su savo tėčiu įrengė cechą. "
Karolinos vyras – virėjas, kuris tapo neatskiriama veiklos dalimi, prisidėjo ne tik prie cecho, bet ir degustuoja naujus desertų skonius, po to pateikdamas pastabas. Būtent kartu su vyru K. Janerikienė dalyvaudama Lietuvos virėjų ir konditerių asociacijos konkurse su savo desertu pelnė pirmą vietą. Dar vienas įvertinimas – penktoji vieta Lietuvos tortų turnyre.
„Tortų turnyre gaminau ožkos sūrio tortą su burokėlių želė ir špinatų-voveraičių biskvitu. Man pačiai penkta vieta buvo puikus įvertinimas ir gera paskata daryti toliau bei nesustoti šitoje veikloje“, – prisimena moteris.
Siūlo įdomių skonių
Nors kol kas moteris priima asmeninius užsakymus, svajonėse ir ateityje – planai turėti vietą, kur žmonės galėtų užsukti pasimėgauti desertu ir kava arba užbėgti nusipirkti norimo skanėsto keliaujant namo.
Dabar „Smaližių kampelio“ asortimente – keksiukai, tortai, kanelės, panakotos ir tiramisu. Kol kas, kaip pati sako, asortimentas nedidelis, bet visai neseniai pravėrė cecho duris, tad pirmiausia nori įsivažiuoti.
„Kol nebuvo labai populiaru pas mus Lietuvoje, vieną kartą vyro tėtis pasiūlė padaryti juodojo alaus keksiuką su viskiu. Aš pasijuokiau, kad niekas tokių negamina, vėliau pradėjusi domėtis internete atradau ir dabar jis, turbūt, yra vienas favoritų“, – šypsosi Karolina.
Moteris juokiasi, kad pasitaiko ir įdomių užsakymų, pavyzdžiu, vienąkart gamino keksiukus su avokadų įdarų, kas tapo šiokiu tokiu iššūkiu. O ir kituose desertuose netrūksta įdomių sprendimų.
Tortų mėgėjams čia pavyks rasti morkų tortą, šokoladinį tortą su karamele, kuris išties patiks saldumo mėgėjams, „Napoleoną“ ir patį tradiciškiausią maskarponės ir grietinėlės tortą su konservuotais arba šviežiais vaisiais.
Virtuvėje moteris sukasi ne viena, jai kompaniją palaiko jos atžala, kur visuomet atranda veiklos, kol mama gamina, pavyzdžiui, mėgina maišyti tešlas, tačiau Karolina šypsosi, kad viską suderinti jai sekasi puikiai, o mažylis – puikus pagalbininkas virtuvėje, nors dar nei vaikšto, nei kalba.
K. Janerikenė užtikrina, kad visi gaminiai – švieži, pagaminti su lietuviška produkcija, o svarbiausias ingredientas yra meilė, kurios neįdėjus tai itin lengvai pajaučiama.
„Visus džemus bei kitus įdarus gaminam patys, turim giminaičių, pažįstamų, kurie augina uogas, turi perteklių. Kiek išeina, tiek stengiamės patys daryti. Jei neišeina iš naminių uogų, perkame įvairiausias tyres ir gaminame patys uogienes, niekad neperkame iš parduotuvės.
Pagaminti desertą su meile yra menas, kaip ir menas atskleisti jo skonį ir estetinį grožį. Tikiu, kad nuostabūs desertai gali pakelti nuotaiką, sukurti geras emocijas ir net sušildyti sielą“, – patikina ji.
