Skausmo pojūtis yra susijęs su mūsų jutimo nervais. Kai nusideginate pirštą ar į jį įsipjaunate, maži skausmo receptoriai (nociceptoriai) odoje nustato, kad yra padaryta žala. Šie nedideli receptoriai yra prijungti prie nervinių ląstelių, todėl jų stimuliacija sukelia signalą, siunčiamą į nervinę skaidulą.
Daugelis šių nervinių skaidulų kartu sudaro periferinį nervą, kuris perduoda pranešimą į nugaros smegenis kaip elektrinį impulsą. Tada, keliaudamas palei nervines ląsteles, signalas pasiekia smegenis ir patenka į gumburą – regioną, kuris vaidina svarbų vaidmenį suvokiant skausmą.
Tada skausmo signalai perduodami į somatosensorinę žievę, priekinę žievę ir limbinę sistemą. Jos yra atsakingos už fizinius pojūčius, mąstymą ir emocijas. Visa tai vyksta žaibišku greičiu – susižeidę pajaučiate fizinį skausmą, pagalvojate „auč!“ ir susierzinate ar net supykstate.
O jūsų kūnas suaktyvina refleksinį atsaką, kad sumažintų žalą – jei palietėte ką nors karšto, ranka trauksis nuo degančio objekto. Nors mūsų odoje yra nociceptorių, kurie nustato išorinius skausmo šaltinius, raumenyse, sąnariuose, virškinimo sistemoje ir vidaus organuose taip pat yra vidinių, kurie įspėja apie kenksmingus dirgiklius mūsų kūne, pvz., navikus ar infekcijas.
Skausmas – pranešimas apie problemą
Taigi, kas sukelia atsitiktinius skausmus, kurie, atrodo, neturi aiškios priežasties?
„Jei pajaučiate aštrų, veriantį skausmą, kuris, atrodo, neturi jokios priežasties, tai gali būti tik suspaudimo trauma, kai nervas yra kurioje nors vietoje suspaudžiamas. Jei pajaučiate tokį skausmą nugaroje, galimai buvo suspaustas stuburo nervas“, – „IFLScience“ paaiškino Liverpulio Johno Mooreso universiteto neuromokslų profesorius Francisas McGlone'as.
Jis pažymėjo, kad netikėtus, atsitiktinius skausmus sukelia tikrai ne per klaidą signalizuojantys skausmo nervai – jie dažniausiai praneša apie esančią problemą.
Nervai gali susispausti dėl aplinkinių audinių spaudimo. Tai bendrai žinoma kaip užspaustas nervas. Spaudimą gali sukelti pasikartojantys judesiai arba ilgą laiką išlaikant kūną toje pačioje padėtyje (pavyzdžiui, jei užmiegate sulenkta galūne). Tai taip pat gali sukelti uždegimas dėl traumos ar infekcijos, nes patinę audiniai gali papildomai spausti netoliese esančius nervus.
Sportavimas ir mankšta yra įprasti būdai užspausti nervą, kartais tai gali sukelti pasikartojantys judesiai ar nenatūrali kūno padėtis. Ir skausmas nebūtinai lieka vienoje vietoje – užspaustas kaklo nervas gali sukelti rankų skausmą.
Patarimai kaip išvengti nervų užspaudimo
„Mayo“ klinika pažymi, kad jei norite sumažinti užspausto nervo riziką, patartina vengti buvimo ilgą laiką toje pačioje padėtyje. Taip pat siūloma stiprinti savo kūną ir lankstumą, vengti pasikartojančios veiklos ir stengtis išlaikyti sveiką kūno svorį. Nutukimas gali padidinti užspausto nervo skausmo riziką, nes papildomas svoris labiau slegia nervus.
Užspausto nervo skausmas gali būti trumpalaikis, gerėjantis kai ilsimasi. Tačiau kartais, norint šį skausmą išgydyti, reikia atlikti operaciją. Sudėtingesni nervų kompresijos atvejai pasireiškia nugaros išvaržos ar karpalinio tunelio sindromo metu.
„Skausmo sistema paprastai gana gerai atlieka savo darbą – įspėja, kad kažkur jūsų kūne kažkas yra negerai, ir paprastai jūs tuo pasirūpinate, kad ir iš kur tas signalas ateina“, – sakė profesorius McGlone'as.
Skausmą gali lemti liga
Nors skausmai paprastai praneša apie sužeidimus ar infekcijas, skausmą galima pajausti reaguojant ir į tai, kas neturėtų jo sukelti. Viena tokių būklių yra žinoma kaip alodinija.
Alodinija sergantis žmogus jaučia skausmą nuo neskausmingų dirgiklių, pavyzdžiui švelnaus prisilietimo, perbraukimo daiktu per odą (pvz. rankšluosčiu), ar temperatūros pokyčių, kurie nėra pakankamai dideli, kad pakenktų kūnui. Kenčiantys nuo to jaučia skausmą tada, kai neturėtų. Bet tai nėra psichologinis skausmas.
Manoma, kad alodiniją sukelia padidėjęs centrinės nervų sistemos jautrumas. Jis taip pat gali turėti įtakos lėtiniam nuovargio sindromui ir fibromialgijai – ilgalaikiams susirgimams, sukeliantiems įvairius skausmus. Skausmo signalai sklinda iš pernelyg įjautrintų nociceptorių. Jie įvairius neskausmingus dirgiklius, tokius kaip plaukų šukavimas ir apkabinimai, pradeda interpretuoti kaip skausmą.
Deja, šiuo metu vaisto nuo alodinijos nėra, ji gydoma tik nuskausminamaisiais ir keičiant gyvenimo būdą, pavyzdžiui, vengiant dėvėti tam tikrus audinius, kurie sukelia skausmą. Tam tikros sąlygos gali padidinti alodinijos riziką, įskaitant migreną, diabetą ir fibromialgiją, tačiau šis reiškinys vis dar yra retas.
Gali skaudėti ir amputuotas galūnes
„Kitas pavyzdys yra fantominiai galūnių skausmai, kurie pasireiškia po bet kurios kūno dalies amputacijos: galūnių, krūties ir panašiai, – pažymėjo profesorius McGlone'as. – Daugumai šie skausmai pasireiškia susirgus skausmine diabetine neuropatija, kai pacientai jaučia siaubingą skausmą apatinėje galūnėje, nors visų skausmo nervų iš esmės nebėra“.
Neuropatinis skausmas atsiranda dėl pažeidimo ar ligos, kuri nutraukia jutiminės nervų sistemos veiklą ir skatina kūną perduoti skausmo signalus į smegenis nesulaukus stimulo. Skausmas paprastai būna lėtinis ir susijęs su tokiomis ligomis kaip diabetas, kai aukštas cukraus kiekis kraujyje pažeidžia periferinius nervus, kartais privedantis prie amputacijos ir nugaros smegenų pažeidimų. Neuropatinis skausmas kontrastuoja su nociceptiniu skausmu, kurį mes paprastai patiriame po traumos.
Jei jaučiate skausmą, tai yra ženklas, kad kažkas negerai. Tačiau, jei skausmas yra trumpalaikis ir negrįžta, skausmo priežastis išsisklaidė savaime ir greičiausiai nėra dėl ko jaudintis. Skersvėjis gali sukelti skrandžio skausmus, o galūnių skausmas gali būti tiesiog įplėšto raumens rezultatas, o net krūtinės skausmus gali sukelti nekenksminga būklė, vadinama prieširdžio griebimosi sindromu.
Tačiau jei nerimaujate dėl patiriamų skausmų arba jaučiate stiprius ar ilgai trunkančius skausmus, svarbu apsilankyti pas savo gydytoją, kad būtų galima kuo greičiau ir efektyviau diagnozuoti ir gydyti visas ligas.
