Gydytojau, kokia šiandieną yra situacija Lietuvoje? Ji gerėja ar blogėja? Gal galime įžvelgti kokių nors teigiamų dalykų?
Lietuvoje daugiausiai žmonių miršta nuo širdies kraujagyslių ligų, todėl kardiologai turi tikrai daug darbo. Deja, lyginant su vakarų šalimis, Lietuvoje sergamumas šiomis patologijomis nemažėja. Tačiau tendencija geresnė dėl vieno dalyko – vis daugiau žmonių kreipiasi ir ieško pagalbos anksčiau, negu įprastai. Žinoma, labai pažengę yra ir diagnostikos bei gydymo metodai, dėl ko atsiranda daugiau galimybių išgelbėti gyvybes ar palengvinti pacientų būklę.
Kokias pačias dažniausias ligas išskirtumėte?
Dažniausiai nuo ko žmonės miršta – išeminė širdies liga. Taip pat tokios ligos kaip arterinė hipertenzija, kuri nekoreguojama skatina vystytis aterosklerozę. Ritmo sutrikimai, kurie negydomi sukelia galvos smegenų insultą, dėl ko žmogus gali tapti neįgalus ar netgi mirti. Pandemijos metu atsiranda ir įvairūs virusiniai, infekciniai širdies uždegimai. Su amžiumi atsiranda ir sklerotiniai vožtuvų pakitimai. Na, o reumatinės širdies ligos dabar yra pasitraukusios į antrą planą ir yra vis rečiau sutinkamos.
Kokia prevencija galėtume užsiimti mes patys?
Gyvenimo tempas didėja, stresas ir ligos jaunėja. Pavyzdžiui, vyrams prevencinė programa yra nuo 40 metų, bet esu matęs ir 30-mečių su širdies infarktu. Todėl, sulaukus bent 30 metų, ypač, jeigu giminėje yra pasireiškusi ankstyvoji išeminė liga, kasmet reikėtų pasidaryti kraujo tyrimus, pasižiūrėti kiek yra cholesterolio, kiek gliukozės, pasimatuot kraujo spaudimą, jei įmanoma – užsirašyti kardiogramai. Jeigu viskas tvarkoje, tuomet galite ramiai gyventi metus iki senkančio profilaktinio apsilankymo. Tačiau jei randama pakitimų, verta kreiptis į specialistus, galinčius paskirti gydymą.
Visą interviu skaitykite čia.
