Prieš maždaug dvejus metus interjero dizainerė Inga Jocė sumanė ganėtinai unikaliu būdu išnaudoti tėvams priklausantį sklypą netoli Rietavo. Moteris visiems norintiems siūlo atvykti į čia esantį mišką ir apsistoti išskirtinėse įrengtose poilsiavietėse.
Sakysite – kas čia ypatingo? O tai, kad dabar labiau nei bet kada anksčiau žmonės trokšta atrasti ramybę miškuose, o įsismarkavęs koronavirusas kiekvieną iš mūsų privertė vertinti privatumą. Būtent privatumą ir ramybę jūs čia tikrai pajausite, mat viduryje miško apsistoję jūs čia būsite vieni.
Gyvenimas negailėjo išbandymų
Poilsiavietę „Miško rojus“ netoli Rietavo įkūrusi I. Jocė pasakoja, kad visas šis verslas prasidėjo tikrai ne šiaip sau. Moteris atvira – gyvenimas jai anksčiau siuntė ne vieną sunkų išbandymą, o pati ji ilgą laiką negalėjo atsigauti po patirtos skaudžios išdavystės. Bet užgijus praeities žaizdoms ir atsiradus naujam širdies draugui, Inga patikėjo, kad lietuviams ji gali pasiūlyti kažką įdomaus ir išskirtinio.
„Buvau ne taip seniai išgyvenusi labai sunkias skyrybas su savo tuometiniu vyru, dviejų savo mergaičių tėvu. Likau viena su dviem kūdikiais ant rankų, skolomis ir dar išduota. Ilgai truko gijimo procesas, reikėjo praeiti visas stadijas, nes viskas buvo labai baisu ir netikėta.
Pirmuosius metus po skyrybų prisimenu kaip sapną, viskas buvo labai juoda. Antraisiais metais jau po truputį ėmiau užsiimti veikla, kadangi esu interjero dizainerė, turėjau keletą darbų šioje srityje pagal savo išsilavinimą“, – atvirai išgyvenimais dalijasi I. Jocė.
Poilsiavietės išpopuliarėjo pamažu
Įsimylėjus naujai sutiktą draugą, Inga ir vėl patikėjo, kad gyvenime viskas nėra nudažyta tik juodomis spalvomis, ir, paskatinta širdies draugo, nutarė tėvų seniai įrengtą poilsiavietę sau pabandyti pasiūlyti žmonėms. Taip ir užgimė unikali verslo idėja.
Po truputį prasidėjo apsitvarkymo darbai, atsirado ir pirmosios poilsiavietės nuotraukos, kurias buvo bandoma kelti į internetinę erdvę.
„Aišku, ilgą laiką buvo ganėtinai ramu. Pagrindiniai klientai būdavo draugai, draugų draugai, bet vėliau žmonės ėmė vis labiau domėtis, atvažiuoti, atsirado ir rimtesnių, tikrų užsakymų“, – juokiasi „Miško rojaus“ įkūrėja.
Šiuo metu Ingos tėvams priklausiančiame miške netoli Rietavo yra įkurtos dvi atskiros poilsiavietės, kurios yra visiškai privačios ir neturi jokių kaimynų. Šių poilsiaviečių išskirtinumas slypi privatume, mat miške vienu kartu priimami tik vieni lankytojai.
Nameliai ant vandens ir tarp medžių
„Miško rojaus“ poilsiavietė yra su ganėtinai dideliu tvenkiniu ir turinti namelį virš vandens bei kitą namelį tarp medžių. Didesnė kompanija gali apsistoti per abu namelius, o štai jeigu čia atvažiuos pora ar mažesnė draugų kompanija į vieną namelį, tuomet antrasis bus užrakintas ir kiti klientai tą dieną nebus priimami. Kaip pasakoja Inga, viename namelyje telpa iki trijų asmenų, o kitame – iki keturių.
„Net ir žiemos metu galime priimti šeimą, kompaniją iki septynių asmenų, kuri gali apsistoti per abu namelius. Jeigu atvyksta tik vienas asmuo arba pora, tai leidžiame rinktis, kuriame namelyje jie nori apsistoti, o kitas būna užrakintas“, – pasakoja pašnekovė.
Inga patikina, kad nameliai yra šildomi, mat šeima stengiasi išgyvendinti sezoniškumo aspektą, nes mano, kad poilsis ir ramybė reikalingi visus metus, ne tik vasarą.
Elektros ir vandentiekio nėra
Tikriausiai jums, kaip ir daugeliui, iškiltų klausimas, ar tokiuose nameliuose yra vanduo su elektra? Nameliuose nėra apskritai jokių sistemų: nei tikros elektros, nei vandentiekio, nei bevielio interneto. Tačiau šeimininkai visus šiuos klausimus yra išsprendę jau seniai.
„Elektros klausimus esame išsprendę. Suprantame, kad apšvietimo reikia visiems, juk tai ir saugumas, ir jaukumas. Tam turime pakraunamus LED šviestuvus ir klientams paliekame galingą power banką telefonams įkrauti.
Vandentiekio ir kanalizacijos nameliuose taip pat nėra, viskas išmąstyta primityviais ir tuo pačiu išmaniais būdais. Yra vanduo bakelyje su čiaupu ir kriaukle, o geriamo vandens atvežame iš namų. Jau esame iškasę ir šulinį, kuriame po kiek laiko bus ir geriamo vandens.
Poilsiavietėje yra lauko tualetas, lauko dušas, o namelyje tarp medžių – net ir pakraunamas dušas. Jis puikiai veikia“, – išmaniosiomis technologijomis džiaugiasi namelių šeimininkė.
Paklausite, kodėl nameliuose nėra nei tikros elektros, nei vandentiekio ar interneto? Juk čia žmonės atvažiuoja atsiriboti nuo miesto šurmulio, pabūti su savo mintimis ir pasisvečiuoti gamtos namuose. Namelių šeimininkė įsitikinusi, kad tokių sistemų nameliuose tikrai nereikia, mat būtent tokia autentika ir sukuria tobulą miško atmosferą.
Atvažiuoja ir poros, ir šeimos su vaikais
Antroji miško poilsiavietė „Miško rojus – Šviesa“ buvo atidaryta ganėtinai neseniai. Šis namelis yra ypatingas tuo, kad jis pats save apsitarnauja labai paprastais būdais.
Namelis yra dviejų aukštų, jis turi kubilą antro aukšto terasoje. Taip pat ant stogo yra saulės panelė, kuri aprūpina apšvietimu ar sudaro sąlygas pakrauti mobilų telefoną, kompiuterį.
Vėlgi, tikros elektros namelyje nėra, tik tiek, kad pats namelis galėtų aptarnauti save.
Į Ingos sukurtą poilsiavietę atvažiuoja tiek poros, tiek ir gausesnės šeimos. Žinoma, ilgą laiką čia pagrindiniai lankytojai būdavo romantikos ir ramybės ištroškusios poros, tačiau „Miško rojaus“ įkūrėja džiaugiasi, kad vis dažniau į mišką atvažiuoja ir šeimos su mažais vaikais.
„Dėl to mes labai džiaugiamės ir mylime vaikus, nors faktas, kad tvarkymosi po šeimų būna daugiau“, – juokiasi moteris.
Veiklų miške – netrūksta
Gal mažiau laiko gamtoje praleidžiantiems žmonėms natūraliai kiltų klausimas – ką gi veikti tame miške? Pati Inga patikina, kad ją kartais šiek tiek ir stebina tokie klausimai, tačiau ji įsitikinusi, kad šios vietos ypatingumas yra tas, kad čia žmonės turi atvažiuoti nieko neveikti, pabūti su savimi ir ramybe, savo mintimis.
Išeiti pasivaikščioti, pasikalbėti su savo artimais žmonėmis. Nors, žinoma, faktas, kad šiuolaikiniam žmogui nieko neveikimas visą parą gali tapti tikru iššūkiu, tad tokiems veiklų mėgėjams Inga yra paruošusi ir mini straipsnį su visomis veiklomis, ką galima nuveikti jų poilsiavietėse.
„Savo klientams labai rekomenduojame išbandyti maisto gaminimą virš laužo, tai visai kitokia patirtis ir pats maistas būna daug skanesnis nei virtas ant viryklės. Siūlome pasivaikščioti po mišką, pastebėti gamtos grožį skirtingais metų laikais: pastebėti uogas, grybus, sniegą ar lietų.
Vasarą siūlome išbandyti maudynes, paliekame nameliuose ir stalo žaidimų. Šviesos namelyje yra ir pilna lentyna knygų. Kartais randame ir paliktų akmenukų kompozicijų, čia, sakykime, irgi yra tam tikra meditacija, randame ir iš kankorėžių laiškus paliktus. Žmonės tikrai prisigalvoja veiklos“, – pasakoja pašnekovė.
Rezervuotis iš anksto
Tokių namelių kaina svyruoja nuo 70 iki 120–130 eurų už parą, priklausomai nuo mėnesio, sezono, savaitės dienos, žmonių skaičiaus ir papildomų paslaugų pasirinkimo.
„Miško rojaus“ poilsiavietės šiuo metu ypač populiarios. Inga patikina, kad artimiausiu metu rasti laisvą vietą būtų sudėtinga, bet po mėnesio laisvų naktų tikrai pavyktų rasti:
„Geriausia rezervuotis iš anksto. Karantinas mums stipriai padiktavo plėtros idėją, vasara mums prasidėjo dar balandžio mėnesį. Natūralu, kad žmonės pradėjo bėgti į gamtą, nori privatumo.
Visiškas privatumas šiuo metu yra ne tik vertybė, bet ir būtinybė. Manau, kad koronavirusas žmones sugrąžino į gamtą, privertė atsigręžti į savo šaknis.“
Gamtą jaučia nuo pat mažumės
Pasiteiravus, ar pati gamta ir miškas Ingai bei jos tėvams buvo svarbūs visą laiką, pašnekovė šypteli prisiminusi nostalgiškus vaikystėje praleistus žiemos vakarus su šeima miško apsuptyje.
„Tikrai turiu daug atsiminimų iš vaikystės, kai mes net žiemą sėdime su kailiniais, kaldromis, pledais prie laužo, kūrename šakas. Esu praleidusi tikrai nemažai laiko gamtoje ir miške. Žinoma, pagrinde tas laikas buvo susijęs su darbais, nes tėvai visada buvo darbštūs ir veiklūs.
Kad ir šis miškas – tėvų įsigytas nepilnai prieš dvidešimt metų, buvo šabakštynas, apleista viskas. Tėvai nematė perspektyvų, kad jį kirsti plynai ar dalinai – nebuvo tokio tikslo. Bet sugalvojo pasidaryti poilsiavietę, viskas prasidėjo nuo keliuko įrengimo į mišką. Per tiek metų jie tvarkė, ruošė, tobulino, sausino ir praktiškai mišką pavertė į parkelį“, – pasakoja moteris.
Mamos liga įkvėpė sukurti asociaciją
Tiesa, Ingos mamai prieš keletą metų teko ir sunkus išbandymas – moteris susirgo onkologine liga, tačiau sėkmingai ją įveikė. Įkvėpta mamos istorijos, Inga nutarė įkurti asociaciją „Gyvybės slėnis“. Tam ji kas antrą antradienį uždaro poilsiavietę ir čia kviečia atvykti visus onkologinius ligonius atrasti ramybę, pabūti su savo mintimis, pasisemti jėgų ir pozityvumo iš miško.
Kartu su mama Inga miške surado vietą, kurioje įkūrinėja meditacijos erdvę. Moteris pasakoja, kad ji norėtų pamatyti čia atvykstančių vis daugiau tokių žmonių ir suteikti jiems bent dalelę gerumo iš miško. Šiam projektui įgyvendinti Inga labai ieško rėmėjų.
„Norėčiau, kad tokie žmonės atvyktų pasivaikščioti, gal apsistotų ir su nakvyne, išsivirtų virš laužo maisto, pakeistų aplinką, mintis. Gamta jau tokia, ji žino, ko mes dar nežinome“, – šypteli pašnekovė.
„Miško rojaus“ įkūrėja taip pat nori palaikyti ir aplinkinius verslus, todėl čia atvykusiems siūlo ir įvairiausias paslaugas – nuo masažų, fotosesijų, maisto degustacijų iki psichologo, meditacijos ir Tantros terapijų specialisto paslaugų poroms.
Sėkmė slypi nuoširdume
Inga įsitikinusi, kad tokių namelių sėkmės ir populiarumo paslaptis slypi visai paprastuose dalykuose. Anot pašnekovės, kai darai tai, ką myli, natūraliai sekasi geriau, o kai veikla užsiimi dar ir iš širdies, o ne dėl pinigų ar verslumo – viskas vyksta ir veikia kuo puikiausiai.
„Norisi kurti ne tik nuomojamus objektus, norisi ir klientų kokybės, išlaikyti ramybę mūsų vietose. Vis labiau pastebime, kad pas mus atvyksta labai šviesūs žmonės, kaip ir vienos poilsiavietės pavadinimas – „Šviesa“. Jie supranta, apie ką yra kalba, atsiranda vis daugiau sąmoningų žmonių, kuriems gamta, atitrūkimas ir geras „restartas“ yra didelė vertybė“, – šypteli moteris.
