Dirgliosios žarnos sindromas – tai lėtinis virškinimo sistemos sutrikimas, kuriam būdingi nuolat pasikartojantys virškinimo trakto negalavimai. Nors ši liga nėra pavojinga gyvybei, ji gali ženkliai paveikti gyvenimo kokybę. Atpažinti DŽS svarbu, kad būtų galima laiku keisti savo gyvenimo įpročius ir atrasti sau tinkamą gydymo būdą.
Simptomai – kaip atpažinti DŽS?
Šis sveikatos sutrikimas pasireiškia tiek jaunesniame, tiek vyresniame amžiuje, o moterys serga dažniau nei vyrai – manoma, kad tam įtakos turi moteriškieji hormonai. Nors tikslios DŽS atsiradimo priežastys nėra žinomos, didelę reikšmę gali turėti psichologinė būsena, nuolatinis stresas ir įtemptas gyvenimo ritmas. Tačiau kai kuriais atvejais DŽS gali kilti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, genetiškai paveldėtas polinkis.
DŽS pasireiškia įvairiai, priklausomai nuo žmogaus, tačiau dažniausiai pasitaiko šie simptomai:
Pilvo skausmas ar diskomfortas. Skausmas dažniausiai būna spazminio pobūdžio ir pasireiškia apatinėje pilvo dalyje. Jis gali sustiprėti po valgio ir sumažėti po tuštinimosi.
Pilvo pūtimas. DŽS turintiems žmonėms dažnai jaučiamas nemalonus pilvo tempimas ar pūtimas, kuris gali būti susijęs su padidėjusiu dujų kiekiu žarnyne.
Tuštinimosi problemos. DŽS gali pasireikšti skirtingomis tuštinimosi problemomis, tokiomis kaip:
- Viduriavimas: dažnos, skystos išmatos, neretai skubus poreikis tuštintis.
- Vidurių užkietėjimas: retas, sunkus tuštinimasis, kietos išmatos.
- Mišri forma: kai vienu metu pasireiškia tiek viduriavimas, tiek vidurių užkietėjimas.
- Nevisiško tuštinimosi jausmas. Net po apsilankymo tualete žmogus gali jaustis taip, tarsi žarnynas nėra visiškai išsituštinęs.
Padidėjęs jautrumas maistui. DŽS simptomus dažnai provokuoja tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, pieno produktai, riebus ar aštrus maistas.
Kaip savarankiškai įvertinti DŽS simptomus?
Diagnostikai gydytojai vadovaujasi tam tikrais kriterijais, tačiau pirmuosius požymius galite įvertinti patys. Štai keletas klausimų, kurie gali padėti suprasti, ar jūsų simptomai atitinka DŽS:
1. Ar jaučiate pasikartojantį pilvo skausmą ar diskomfortą bent tris dienas per mėnesį per pastaruosius tris mėnesius?
2. Ar pilvo skausmas, diskomfortas sumažėja po tuštinimosi?
3. Ar jūsų išmatų forma bei dažnis keičiasi (viduriavimas, užkietėjimas ar jų kaita)?
4. Ar pastebite, kad tam tikri maisto produktai ar stresinės situacijos pablogina jūsų simptomus?
5. Ar jaučiate pilvo pūtimą, kuris trukdo jaustis patogiai?
6. Ar dažnai jaučiate nevisiško išsituštinimo jausmą?
Jeigu atsakėte „taip“ į tris ar daugiau klausimų, verta pasitarti su gydytoju. Nors šie požymiai būdingi DŽS, jie gali būti ir kitų ligų požymiai, todėl būtina detalesnė diagnostika.
Kaip sau padėti?
DŽS diagnozė nustatoma atmetus kitas ligas, tokias kaip celiakija, uždegiminės žarnyno ligos ar infekcijos. Paprastai tokioje diagnostikoje atliekami kraujo, išmatų tyrimai, retais atvejais rekomenduojama kolonoskopija.
Svarbu ir patiems įvertinti savo gyvenimo būdą: atkreipti dėmesį į patiriamo streso lygį, peržiūrėti mitybos įpročius, fizinio aktyvumo režimą bei alkoholio vartojimą. DŽS atsiradimą lemia daugybė veiksnių, todėl gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti savijautą.
Kalbant apie mitybos įpročius, galinčius palengvinti DŽS simptomus, viena veiksmingų būdų yra FODMAP dieta. Ši mityba riboja tam tikrų fermentuojamų angliavandenių vartojimą, kurie gali sukelti pilvo skausmus, dujų kaupimąsi ir kitus virškinimo sutrikimus. Tyrimai rodo, kad FODMAP dieta padeda palengvinti simptomus maždaug trims iš keturių DŽS sergančių žmonių, todėl sergantiems DŽS rekomenduojama apsvarstyti šią mitybą.
Taigi, dirgliosios žarnos sindromas – lėtinis, bet kontroliuojamas negalavimas. Savalaikis atpažinimas ir tinkamas gydymas gali padėti gyventi pilnavertį gyvenimą. Jei kyla įtarimų dėl šios būklės, nedelskite pasitarti su specialistu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
