Apie tai, kad pirmykštis žmogus žinojo ir vertino karštų garų sąvybes, sako daugelis archeologų atradimų. Skirtingose žemės rutulio vietose randami specialių įrenginių, skirtų šilumos saugojimui, pėdsakai. Išoriškai besiskiriantys, šie statiniai – vienas kitam giminingi ir yra šiuolaikinės pirties protėviai: šilumos šaltiniais juose buvo karštas vanduo arba įkaitinti akmenys.
Yra daug versijų – legendų apie pirties kilmę. Pavyzdžiui, tokia: lietaus lašai per supuvusį stogą nukrito ant namų židinio karštų akmenų ir ore besisukantys garai apaubė žmones malonia šiluma. Arba... kokia nors nerangi šeimininkė išpylė vandens ant židinio. O gal, grįždamas iš varginančios medžioklės, mūsų tolimas protėvis prisėdo pailsėti prie iš po žemių besiveržiančio karšto šaltinio ir pajuto, kaip greitai atsistato jo jėgos.
Žinoma, pajusti stebuklingą garų poveikį pirmykščiam žmogui, padėjo atsitiktiniai įvykiai. Ir jie kartojosi jo gyvenime tol, kol žmogus neišmoko pats jų sukurti ir panaudoti. Kada būtent žmogus sąmoningai žengė pirmą žingsnį link to, ką mes dabar vadiname pirties procedūromis, pasakyti sunku, bet galima tvirtinti, kad tuo momentu jis pajuto džiaugsmą, kurį suteikė šiluma ir švara, jėgų antplūdį, skausmo palengvėjimą.
Šiuolaikinės pirties tipai
Dabar pirtis populiari visur. Įvairių šalių mokslininkai įdėmiai tiria karšto garo gydomąsias sąvybes, senos tradicijos įgauna šiuolaikiškumo atspalvių, o pirčių procedūrų ypatumai perduodami iš vienos tautos kitai.
Yra daug pirčių rūšių ir konstrukcijų. Pagrindinės rūšys susikūrė istoriškai – romėniška, rytietiška, rusiška, suomiška, japoniška, airiška pirtis.
Bet bėgant laikui jos kito ir dabar mokslininkai išskiria tik kelis šiuolaikinės pirties tipus. Tai akmeninė rusiško arba suomiško stiliaus pirtis, kurios temperatūra iki 120°C, o drėgnumas nuo 5 iki 20%, garinė (drėgna) pirtis (temperatūra 60-70°C., drėgmė nuo 75 iki 100%), vandens (arba japoniška) pirtis.
Pėrimasis ne tik menas, bet ir tvarka
Paprastai žmogus, turintis ne daug žinių, apie tai, kaip reikia naudotis pirtimi, mano, kad tame nėra nieko sudėtingo. Tačiau, menas pertis susideda iš daugelio komponentų: kaip paruošti optimalų karštį, reikiamą oro drėgnumą ir sukurti pirtyje malonių kvapų debesį, teisingai pasirinkti reikiamą vantą ir mokėti ja perti ir daugelio kitų dalykų nuo kurių priklausys jūsų nuotaika ir sveikata.
Tai pat reiktų nepamiršti pirties procedūrų eiliškumo ir taisyklių, kurias mums atskleidė ekologiškos kaimo sveikatingumo sodybos „Vieneri vartai“ šeimininkas Rolandas Jasiūnas.
1. Prieš pirtį – šiltas dušas. Jokiu būdu negalima šlapinti galvos.
2. Sausai išsitriname, tai būtina procedūra, paruošianti kūną prakaitavimui.
3. Pirmas užėjimas į pirtį – kaitinamės 5 – 7 minutes.
4. Nepamirškime apie galvos apdangalą. Karštį bus lengviau ištverti, jei periodiškai sušlapinsime kepurę drungnu vandeniu.
5. Antrąjį (ir sekančius) kartus galima pertis su vanta (patariama pasiimti vilnones pirštines – ir riešų neapdegsite, ir vantą bus patogiau laikyti).
6. Su kiekvienu nauju užėjimu į pirtį būkime joje 1 – 2 minutėmis ilgiau.
7. Kontrastinės procedūros: šaltas dušas (baseinas, šalta vonia ar kubilas, maudynės sniege) iš karto po pirties turi būti trumpos.
8. Kad geriau prakaituotume, poilsio metu išgerkime stiklinę prakaitavimą skatinančios arbatos. (Atminkite, šaltas vanduo, priešingai, stabdo prakaitavimą).
9. Su muilu prausiamės tik po paskutinio užėjimo į pirtį.
10. Masažuotis reikia iš karto po pirties, kol kūnas dar neatvėso.
11. Prieš išeinant į lauką, kurį laiką pailsėkime patalpoje.
Pradedantiesiems pakanka vieno užėjimo – penkioms-septynioms minutėms. Ne labai tvirtos sveikatos žmonėms po nedidelės treniruotės patariama pabūti pirtyje po 2-3 kartus, atitinkamai po 5, 7, 8-9 minutes. Sveiki, treniruoti žmonės gali mėgautis pirtimi iki 5 užėjimų. Bet reiktų nepersistengti ir nepamiršti, kad bendras kaitinimosi laikas neturi būti ilgesnis, kaip 35 minutės.
Dar viena taisyklė: į pirtį reikia eiti ne dažniau, kaip vieną – du kartus per savaitę, nes organizmas gali priprasti prie šiluminio apkrovimo ir pirties nauda sumažės.
Naudinga žinoti, kad norint greitai atgauti jėgas (jei jums po kelių valandų reikia vėl įsijungti į darbo ritmą), padės 2-3 užėjimai į pirtį kiekvienas po 5-7 minutes, pertraukose apsipilant šaltu vandeniu.
Pirtis – didelį poveikį turinti procedūra, todėl besiskundžiantiems kokiais nors negalavimais, reikia pasitarti su gydytoju, kad neteisingas pėrimasis nepakenktų sveikatai. Ir priešingai, išmanantiems, pirtis – pagalba nuo daugelio ligų ir galimybė pasidžiaugti jauninančiu, atpalaiduojančiu efektu.
Pirtis – ne tik higiena, tai poilsis kūnui ir savotiškas apsivalymas sielai. Kartą per savaitę verta apsilankyti joje, ir išeiti atsinaujinusiam, pailsėjusiam ir pasiruošusiam žygdarbiams, primena Rolandas Jasiūnas.
