Ar žinote, kas yra demencija, kas dažniausiai ją sukelia ir kokie simptomai jai būdingi? Ką daryti ir kaip gyventi, norint sumažinti kraujagyslinės demencijos bei kitų neurodegeneracinių ligų pasireiškimo tikimybę? Kas yra nootropai ir kaip jie gali padėti vyresniems asmenims?
Kas yra demencija, kas dažniausiai ją sukelia ir kokie simptomai jai būdingi?
Demencija, daugumai mūsų žinoma kaip silpnaprotystė, sukeliama įvairių galvos smegenų ligų. Žinotina, kad dažniausiai silpnaprotystė susijusi su Alzheimerio liga ir kraujagysline demencija – tai dvi dažniausios protinių sugebėjimų silpnėjimo priežastys.
Kraujagyslinė demencija žmogaus neužklumpa netikėtai – ji progresuoja po truputį ir pirmieji jos simptomai gali būti labai neryškūs, silpni ar vos pastebimi. Pirmieji simptomai gana dažnai netgi supainiojami su tam tikrais asmenybės bruožais, tarkime, sakoma, kad tas žmogus labai jautrus, emocionalus ir pan. Pavyzdžiui, jau pirmųjų kraujagyslinės demencijos simptomų turintys asmenys gali labai greitai ir netikėtai susigraudinti išgirdę tam tikrą informaciją, o po kelių minučių jie štai ir vėl šypsosi ir džiaugiasi diena. Taigi gana greitas emocijų keitimasis gali būti vienas iš pirmųjų senatvinės silpnaprotystės simptomų (tačiau nebūtinai).
Pirmiesiems silpnaprotystės simptomams gali būti būdingas itin didelis atidumas detalėms, stipri emocijų kaita (kaip ir minėta prieš tai), dirglumas, irzlumas, dėmesio koncentracijos sutrikimai, užmaršumas. Vis dėlto šie simptomai nėra labai specifiniai, tad jie gali rodyti ir kitas ligas. Demencijai progresuojant, sutrinka gebėjimas atsiminti, mokytis, sutelkti dėmesį, ypatingai sutrinka planavimo įgūdis ir t.t. – ligai vystantis toliau simptomai sunkėja, dažnėja, intensyvėja, tarkime, vieną dieną žmogus gali nebeatsiminti nei savo vardo, nei amžiaus, nei gyvenamosios vietos; pamiršti kaip skaičiuoti ar rašyti, nebesugebėti nieko planuoti (kai kuriuose literatūros šaltiniuose teigiama, kad būtent planavimo įgūdis sutrinka labiau nei atmintis, tačiau ši liga kiekvienam asmeniui pasireiškia savaip). Beje, progresuojant kraujagyslinei demencijai sutrinka ne tik mąstymo, bet ir judėjimo funkcija.
Ką daryti ir kaip gyventi, norint sumažinti kraujagyslinės demencijos bei kitų neurodegeneracinių ligų pasireiškimo tikimybę?
Pirmiausiai norėtume rekomenduoti fizinę veiklą – vidutinio aktyvumo vieną akademinę valandą (arba 45 minutes) trunkanti fizinė veikla gali įdarbinti net iki aštuoniasdešimt procentų visų galvos smegenų. Įspūdinga, ar ne? Smegenys, jei tik joms duodama tinkamo maisto ir fizinės veiklos, gali savaime atnaujinti daugybę ląstelių, o tai nutolina neurodegeneracinių ligų pasireiškimo tikimybę arba bent jau veiksmingai lėtina jų progresavimą.
Normaliai smegenų funkcijai labai svarbus ir maistas, ypatingai – įvairi ir subalansuota mityba, vengiant persivalgymų ir per didelio kalorijų gavimo. Pirmenybę reikėtų skirti tokiam augaliniam ir daug naudingų medžiagų turinčiam maistui kaip vaisiai ir daržovės. Taip pat smegenims labai naudinga žuvis, ypatingai riebi laukinė lašiša ir menkių kepenėlių aliejus. Ar žinojote, kad smegenų funkcijai itin vertingi grybai, šilauogės, mėlynės, braškės, vynuogės, avokadai, riešutai ir sėklos? O ar mėgstate tokius prieskonius kaip ciberžolė ir kurkuminas? Pasidomėkite jų visam organizmui teikiama nauda – tai iš tiesų puikūs prieskoniai, turintys uždegimą ir skausmą malšinančių savybių.
Taip pat nepamirškite pasirūpinti miego režimu ir savo emocine sveikata. Pasimėgaukite kultūra, menu, knygomis, loginiais žaidimais, nauja veikla. Bendraukite, keliaukite, juokitės, laikykitės disciplinos ir atlikite specialius psichosomatinius pratimus – šios veiklos taip pat naudingos mūsų smegenims. Puikūs psichosomatiniai pratimai yra ėjimas per akmenis ar virve; žongliravimas, strėlyčių į taikinius mėtymas, „klasių“ žaidimas, šokinėjimas šokdyne su triukais ir kt. Stalo tenisas – bene labiausiai smegenis įdarbinanti sporto šaka, o naujų dalykų, tarkime, slidinėjimo ar grojimo kokiu nors instrumentu mokymasis gali suteikti ne tik „darbo“ smegenims, bet ir labai daug laimės, geros nuotaikos ir pasitikėjimo savimi. Tad jei per metus išmoksite po vieną dalyką, tai ne tik suteiksite savo smegenims papildomos veiklos, bet ir turėsite stipresnę emocinę sveikatą.
Kas yra nootropai ir kaip jie gali padėti vyresniems asmenims?
Nootropai, paprastai tariant, gerina atmintį ir gebėjimą mokytis. Jų veikimo mechanizmas nėra visiškai ištirtas, tačiau veikdami cholinerginius receptorius bei cholino apykaitą, jie veiksmingai didina neuronų aktyvumą. Tokie nootropai neslopina centrinės nervų sistemos, neveikia ir vegetacinės nervų sistemos. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad pacientams, sergantiems lengvo ir vidutinio sunkumo senatvine silpnaprotyste, nootropai pagerino dėmesį, mokymąsi, atmintį, orientaciją ir kitus protinius sugebėjimus. Dėl nootropų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju – jie paskiriami tik esant indikacijoms, tarkime, pasireiškiant pirmiesiems kraujagyslinės demencijos simptomams.
