Kas yra insultas?
Insultas (lot. insulto – šokinėju) – ūmus smegenų kraujotakos sutrikimas (kraujo išsiliejimas smegenis ir kt.), sukeliantis smegenų audinio žūtį. Žinoma, kad normaliai smegenų veiklai būtina pastovi kraujotaka. Jei smegenys ilgesnį laiką negauna pakankamai kraujo, pirmiausiai sutrinka smegenų ląstelių veikla. Nenormalizavus smegenų kraujo apytakos, ląstelės pradeda irti ir miršta. Pavėlavus imtis veiksmų, žmogaus išgelbėti gali būti nebeįmanoma. Kuo anksčiau pradedamas gydyti insultas, tuo mažiau pažeidžiamos smegenys. Tai sunkus ir labai pavojingas kraujagyslinis centrinės nervų sistemos pažeidimas.
Insultas turi įtakos visam organizmui: gali sukelti ilgalaikį paralyžių, kalbos problemas, skausmą, sutrikdyti protines ir emocines funkcijas, sutrikdyti daugelį kasdieninio gyvenimo funkcijų, sąlygoti kraujagyslinės dimensijos vystymąsi. Be to, insultas yra linkęs kartotis (apie 65 proc. insultų pasikartoja). Kiekvienąkart pasikartojant insultui, sunkios negalios ir mirties rizika vis didėja.
Galima komplikacija po išeminio insulto – smegenų tinimas (kaip ir politikės Kazimieros Prunskienės atveju), kuris kyla dėl smegenyse prasidėjusių uždegiminių procesų. Jis gali būti gydomas vaistais, tačiau jei patinimas labai stiprus, būtina neurochirurgų pagalba. Tinstant smegenims, didėja slėgis kaukolėje ir jei šis slėgis kaukolės viduje pasidaro didesnis negu arterinis kraujospūdis, kraujas nebegali cirkuliuoti smegenyse, jos pasmerktos žūti. Pacientui gresia mirtinas pavojus. Tokiu kritiniu atveju atliekama vadinamoji dekompresinė operacija, kurios metu atveriama kaukolė ir smegenims leidžiama toliau tinti. Tuomet slėgis mažėja, stabilizuojasi kraujotaka smegenyse, taip pat gali sumažėti smegenų tinimas.
Kaip atpažinti insultą?
Insulto požymiai skiriasi, priklausomai nuo to, kuri smegenų dalis yra pažeista. Tačiau yra tam tikri simptomai, kurie pasireiškia dažniausiai. Tai gali būti vienos kūno pusės silpnumas, veido, rankų, kojų tirpimas ir (ar) kalbos, jutimų sutrikimas, netikslūs judesiai, staiga susilpnėjęs, neryškus ar prarastas vienos akies regėjimas, sąmonės sutrikimas, stiprus galvos skausmas, svaigimas, netvirta eisena ar staigus pusiausvyros sutrikimas (ligonis gali nukristi). Jei pastebimi nors keli iš minėtų simptomų, reikia kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Pasak medikų, dažna problema, kad dauguma ligonių, kuriuos ištinka išeminis insultas, neskuba važiuoti į ligoninę, o insulto atveju kiekviena minutė labai svarbi.
Pirmuosius insulto požymius lengvai gali atpažinti netgi neturintis specialaus medicininio išsilavinimo žmogus, tereikia žinoti keletą paprastų dalykų. Reikia paprašyti ligonio:
1. Nusišypsoti. Jeigu ligonį tikrai ištiko insultas, įvykdyti net ir tokią paprastą užduotį dažniausiai jam būna gana sudėtinga.
2. Pakelti aukštyn abi rankas.
3. Aiškiai pasakyti kokius nors paprasčiausius sakinius. Pavyzdžiui: „Šiandien lauke lyja“, arba: „Paduok man tą knygą“.
4. Iškišti liežuvį. Ligonio, kurį ištiko insultas, liežuvis bus persikreipęs ir užkritęs į vieną pusę.
Jeigu nors viena iš aukščiau įvardytų užduočių ligoniui kelia sunkumų, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą ir telefonu papasakoti medikams apie visus pastebėtus simptomus.
Du insulto tipai
Daugiausia (75–80 proc.) sergama išeminiu insultu (smegenų infarktu). Jis ištinka, kai trombas, rečiau embolas, užkemša smegenų kraujagyslę, į smegenis nepakankamai priteka kraujo, ir dalis jų audinio suminkštėja. Trombai (kraujo krešuliai) dažniausiai formuojasi tose smegenų kraujagyslių vietose, kurios yra pažeistos aterosklerozės – ligos, kai kraujagyslėse susidaro lipidinės plokštelės, kuriose yra cholesterolio. Išeminį infarktą gali sukelti ir pačios aterosklerozinės plokštelės, užkimšdamos ar labai susiaurindamos kraujagyslės spindį. Embolai, tai kraujo krešuliai, susidarę ne smegenyse esančiose kraujagyslėse ir atitrūkę nuo kraujagyslės sienelės, su krauju atkeliavę į smegenis ir įstrigę siaurose smegenų kraujagyslėse.
Prieš tokį insultą ligoniui dažniausiai pradeda skaudėti galvą, ji svaigsta, ima tirpti rankos ir kojos, gali sutrikti kalba. Apie 40 proc. išeminių insultų ištinka miegant, dažnai po sunkaus fizinio darbo ar sergant infekcine liga (tada pagreitėja kraujo krešėjimas). Išeminiai insultai yra dažnesni (apie 80 proc. atvejų).
Kitas insulto tipas – hemoraginis insultas ištinka, plyšus kraujagyslei arba padidėjus jos sienelės pralaidumui: kraujas dažniausiai išsilieja į smegenų pusrutulį, rečiau į povoratinklinį tarpą ar į smegenų skilvelius. Taip pažeidžiamas smegenų kraujagyslės vientisumas ir imama kraujuoti į smegenis. hemoraginį insultą gali nulemti įvairios priežastys, pavyzdžiui: aukštas kraujospūdis, kraujagyslių sienelės išplonėjimai – aneurizmos.Šis insultas paprastai įvyksta dieną, ypač susijaudinus, po sunkaus fizinio darbo, psichinio pergyvenimo. Ligonis dažniausiai praranda sąmonę ar keletą valandų ar net dienų būna komos būsenoje. Prieš tai gali ūžti galvoje, ją skaudėti, svaigti. Vėliau sąmonė aiškėja, būna rankų ir kojų paralyžius (paprastai vienos pusės), sutrinka kvėpavimas, atsiranda traukulių, ligonis vemia. Dažnai toks ligonis blogai mato, negali nuryti maisto, kalbėti, skaityti, rašyti.
Kas didina insulto riziką?
Nors insultas yra laikomas apgaulinga liga, kadangi kai žmogaus organizme vyksta sveikatai pavojingi pokyčiai, jis gali jaustis sveikas, nes kraujotakos sutrikimus dažnai sukelia simptomų nesukeliančios ligos, tačiau pagrindiniai rizikos veiksniai visgi yra. Tai pats didžiausias rizikos veiksnys – arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Aukštas kraujospūdis lemia didesnį spaudimą į kraujagyslių sieneles, jis gali susilpninti ar pažeisti kraujagysles, tuomet jos gali imti kraujuoti, arba jas gali pažeisti aterosklerozė. Kitas svarbus veiksnys – padidėjęs kraujyje mažo tankio lipoproteinų („blogojo“ cholesterolio) kiekis, galintis sukelti aterosklerozę. Žinoma, ir pati aterosklerozė, praeityje įvykęs insultas,.širdies ligos (širdies nepakankamumas, infarktas, vožtuvų infekcija, dirbtiniai vožtuvai ir kt.), cukrinis diabetas, nutukimas. Rūkymas taip pat didina insulto tikimybę, nes veikiant nikotinui, didėja arterinis kraujo spaudimas; dėl rūkymo kraujas tampa tirštesnis ir susidaro palankios sąlygos trombams formuotis).
Labai reikšmingas insulto rizikos veiksnys yra amžius: nustatyta, jog sulaukus 55 metų, išeminio insulto rizika kiekvieną paskesnį gyvenimo dešimtmetį padvigubėja. Medikų teigimu, kiekvienam vyresniam nei 40 metų žmogui, net jeigu jis jaučiasi visiškai sveikas, būtina reguliariai tikrintis kraujospūdį, žinoti cholesterolio kiekį kraujyje. Juolab svarbu tuo susirūpinti, pajutus bent vieną iš anksčiau išvardintų insultą pranašaujančių simptomų.
Kad neištiktų insultas...
Kaip tvirtina Lietuvos insulto asociacijos vadovas, gyd. neurologas med. m. dr. Dalius Jatužis, insultas yra liga, kurios norint išvengti esminis vaidmuo tenka profilaktikai. Todėl, jo manymu, net pusė susirgusiųjų galėjo išvengti ligos, jei tik būtų laiku pakoregavę gyvenimo būdą ar ėmę gydytis kitas ligas. Deja, kaip rodo tyrimai, pas mus požiūris į sveikatą vis dar yra atsainus. Daugelis žmonių net nebando gydytis aukšto kraujospūdžio, manydami, kad jis paveldėtas ar tiesiog privalo toks atsirasti su amžiumi. Tokiomis pat nuostatomis vadovaudamiesi, nekeičia ir mitybos įpročių. Tėvai taip maitinosi ir nesirgo... Bet juk mūsų protėvių gyvenimo būdas ir fizinė veikla labai skyrėsi nuo mūsiškės.
Taigi, visų pirma, reikia laiku ir tinkamai gydyti aterosklerozę bei hipertoninę ligą. Bent kartą metuose pasitikrinkite savo kraujospūdį bei cholesterolio kiekį kraujyje. (Padidėjusį arterinį kraujo spaudimą bei kraujo riebalų (cholesterolio) kiekį kraujyje galima koreguoti dieta bei specialiais maisto papildais). Pasireiškus bent vienam iš anksčiau išvardintų insultą pranašaujančių simptomų, nedelskite ir nuodugniai pasitikrinkite savo sveikatą. Jei Jūsų kraujo spaudimas yra padidėjęs, dėkite visas pastangas, kad jį išlaikytumėte normos ribose:
• sąžiningai laikykitės gydytojo nurodymų, vartokite paskirtus vaistus;
• stenkitės išlaikyti normalų kūno svorį, o jei turite antsvorio – stenkitės sulieknėti;
• sumažinkite valgomosios druskos suvartojimą;
• kad gautumėte pakankamai kalio, valgykite daugiau vaisių ir daržovių;
• daugiau mankštinkitės;
• meskite rūkyti.
Parengė Asta GEIBŪNIENĖ
