noretume,kad sis komentaras butu paviesintas kaip atskiras straipsnis.Puikiai viskas isdestyta

Naujas pažinimo tarpsnis žmonių mityboje

Gerai žinome, kad aliejai yra nepatvarūs oksidacijai, išskyrus alyvų aliejų, kurio sudėtyje yra pakankamai antioksidantų. Todėl prieš kurį laiką, maždaug prieš kelis dešimtmečius, pradėjus aliejus hidrinti, labai pailgėjo jų galiojimo naudoti maistui laikas. Tačiau tuo metu dar nebuvo galutinių rezultatų apie aliejų hidrinimo metu susidarančių trans-riebalų rūgščių įtaką riebalų apykaitai žmogaus organizme. Tada buvo nustatyta, kad hidrinti aliejai nedidina cholesterolio koncentracijos kraujo plazmoje. Tačiau pastarąjį dešimtmetį išaiškintas trans-riebalų rūgščių pertekliaus neigiamas poveikis žmogaus sveikatai.

Tiriant trans-riebalų rūgščių poveikį lipidų apykaitai rasta, kad jos skatina cholesterolio daugėjimą kraujo plazmos mažo tankio lipoproteinuose, kurie perneša jį į audinius. Antra, nustatyta, kad trans-riebalų rūgštys šiek tiek mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmos didelio tankio lipoproteinuose, kurie išneša cholesterolio perteklių iš audinių. Taigi paaiškėjo, kad trans-riebalų rūgštys veikia kaip ir sočiųjų riebalų rūgščių perteklius, t.y. skatina aterosklerozę, širdies ir kraujagyslių ligas, didina mirštamumą nuo jų.

Dabartiniame pasaulyje šiuo klausimu labai daug dirbama ir ieškoma praktinių išvadų sveikos žmonių mitybos labui. Ir ne tik hidrintų aliejų gausesnis naudojimas maistui gali būti nenaudingas ar net kenksmingas. Taip pat margarinas, pagamintas su hidrintais aliejais, irgi nėra naudingas. Problematiškas tampa ir kitų maisto produktų su hidrintais riebalais naudojimas mitybai. Vadinasi, galima sakyti, kad tai laiko tarpsnis mitybos mokslo taikymo praktikoje kreipiant dėmesį į riebalų rūgščių balansavimą.

Nustatyta, kad nehidrinti aliejai, taip pat margarinas, gaminamas su nehidrintais aliejais, lyginant jų veikimą su sviestu, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmos mažo tankio lipoproteinuose, taip pat ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio santykį su didelio tankio lipoproteinų cholesteroliu. Šis santykis laikomas specifiniu širdies ligų rizikos rodikliu.

Atsižvelgdama į trans-riebalų rūgščių poveikį lipidų apykaitai žmogaus organizme, JAV Maisto ir vaistų administracija pasiūlė 2000-aisiais metais įvesti naujas taisykles. Jose nurodoma, kad maisto produktuose turi būti kontroliuojamas ir jų pakuotėse žymimas trans-riebalų rūgščių kiekis, taip pat turi būti žymima ir kontrolinė sveikatos nuoroda; tyrimų tikslumas turi būti pagrįstas šiuolaikiniais mokslinio tyrimo metodais. Šiuo metu daugumoje Europos šalių intensyviai tiriamas įvairiuose maisto produktuose esantis trans-riebalų rūgščių kiekis.

Lietuvoje taip pat gaminami ir aliejai, ir margarinai, taip pat ir įvairūs kiti maisto produktai su šiais riebalais. Tik neištirtas ir nežinomas juose esančių trans-riebalų rūgščių kiekis. Tik etiketėse žymima, kad “be cholesterolio”. Tuo tarpu nesubalansuota riebalų rūgščių sudėtis gali būti blogiau už gaunamą su maistu paties cholesterolio perteklių. Tai spręstina problema.

Dabar esama nemažai žmonių, manančių, kad aliejai yra labai sveiki riebalai. Dar praeis nemažai laiko, kol trans-riebalų rūgščių sumažinimą ar jų pakeitimą maisto produktuose išspręs maisto technologai, o paskui patvirtins mokslo ir sveikatos specialistai. Taigi šiuo metu gaminant savo šalyje aliejus ar ne geriau būtų, kad jie būtų gaminami tik nehidrinti. Nors galiojimo laikas naudoti sutrumpėtų, bet žmonės gautų sveikesnį maistą.

Prof. DOMICĖLĖ MIKALAUSKAITĖ

teisingai rašote, o mums per vieną ausį įeina,per kitą išeina.