Įdomu, kad kai kurių teršalų koncentracija namuose gali būti net penkis kartus didesnė nei lauke. O juk neretai apie 90 procentų laiko praleidžiame ne lauke, o būtent kambaryje. Paprasti daiktai, pavyzdžiui, purvinas virtuvinis rankšluostis ar neprižiūrimas kambarinis augalas „gali sukurti palankią aplinką veistis mikrobams“, – tikina Arizonos universiteto aplinkos mokslų profesorė Kelly Reynolds. Laimei, net maži pokyčiai (pavyzdžiui, išsiurbtas kilimas ar pakeistas vandens filtras) gali smarkiai pagerinti namų aplinką. Pateikiame keletą patarimų, kuriais pasinaudoti verta nedelsiant.
Nepamirškite, kam skirtas kilimėlis prie durų
Remiantis tyrimais, apie 60 procentų dulkių parsinešame iš lauko ant batų padų. Šios mažytės dalelės sudarytos iš žmogaus odos, gyvūnų kailio, plunksnų, maisto liekanų, žiedadulkių, švino, arseno junginių ir kitų teršalų. „Laimei, geras durų kilimėlis gali gerokai sumažinti įsinešamo purvo į namus kiekį“, – sako Konektikuto universiteto sveikatos priežiūros centro profesorius Oluremis Aliyus. Rinkitės šiurkštų, su išsikišusiais dygliukais kilimėlį, geriausia pagamintą iš sintetinių pluoštų, pavyzdžiui, nailono ar polipropileno. Ir, žinoma, nepamirškite jo išvalyti. „Išsiurbkite arba išpurtykite jį kartą per savaitę, o giliau išvalyti su muilu ir šepečiu pakaks kartą per mėnesį“, – pataria valymo ekspertė Linda Cobb.
Filtruokite vandentiekio vandenį
Namo vandentiekiu tekančiame vandenyje gali būti bakterijų, chemikalų ir kitų teršalų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų. Iš atliktų tyrimų matyti, kad apie 74 procentai gyventojų geria vandenį iš čiaupo. Tai nėra blogai, nes vanduo bent jau Lietuvoje yra tikrai gana geras. Tačiau dėl šventos ramybės investuokite šiek tiek pinigų ir įtaisykite namuose vandens filtrą virtuviniam ir vonios čiaupams arba bent jau nors vieną filtrą visam į namus patenkančiam vandeniui.
Virtuviniai rankšluosčiai – bakterijų veisykla
Rankšluosčiai virtuvėje – vienas didžiausių bakterijų šaltinių, kuriuose susikaupia per 134 630 bakterijų 6 centimetrų kvadratiniame plote! „Nuolatos drėgni rankšluosčiai sukuria palankias sąlygas daugintis bakterijoms, net tokioms kaip Escherichia coli (arba E. coli) ir salmonelė“, – sako K. Reynolds.
Iš Arizonos universitete atliktų tyrimų matyti, kad virtuviniuose rankšluosčiuose gali egzistuoti net meticilinui atsparus auksinis stafilokokas (MRSA), kuris yra dažnas ir pavojingas infekcijų sukėlėjas. Kad sumažintumėte šių mikrobų kiekį namuose, prieš naudojimą leiskite rankšluosčiams visiškai išdžiūti ir keiskite juos kiekvieną dieną. Pravartu rankšluosčius pakeisti vienkartinėmis popierinėmis servetėlėmis.
Nepamirškite apie čiaupą
Nemalonu, bet ant jūsų kriauklės čiaupo gali būti per 13 227 bakterijų 6 centimetrų kvadratiniame plote. E. coli ir stafilokokai veisiasi drėgnose vietose, o suplovę indus dažnai pamirštame nuvalyti ir nusausinti čiaupą. Nusiplovę rankas paprastai imame gaminti maistą, į kurį kaipmat perkeliame dalį mikrobų nuo čiaupo rankenėlės. Valykite kriaukles ir čiaupus su specialiu valikliu, actu ar priemone ant kurios užrašyta „dezinfekuoja“. Bet kokia kita priemonė nesunaikina bakterijų, o tik paskleidžia jas po didesnį kriauklės ar čiaupo plotą.
Šluostykite lovos rėmus
Visi puikiai žinome, kad alergiją ir astmą sukelia patalynėje gyvenančios dulkių erkutės, bet ar žinojote, kad ne mažiau pavojingas ir lovos rėmas ar atlošas? „Dauguma dulkių erkučių kaupiasi ant lovos rėmų ir siauruose plyšiuose“, – sako Niujorko universiteto medicinos centro profesorius bei alergijos ir astmos draugijos prezidentas Paulas Ehrlichas.
Siurbimas ir dulkių valymas minėtose vietose gali tik pakelti erkutes į orą. „Verčiau šluostykite lovos rėmus ir atlošus kartą per dvi savaites su universaliu valikliu, – sako L. Cobb. – Lovos užtiesalus keiskite kartą per savaitę, o apklotus – per mėnesį. Juos plaukite karštame vandenyje, kad sunaikintumėte nepageidaujamus lovos draugus.“
Tinkamai prižiūrėkite augalus
Augalai namuose padeda išgryninti orą, kuriuo kvėpuojame, nes sugeria teršalus ir išskleidžia deguonį. Bet jeigu jūs dažnai perlaistote augalus, jie gali sukelti alergiją ar astmą. „Drėgnas dirvožemis ir pūvantys lapai gali sukelti kvėpavimo sutrikimų, – sako P. Ehrlichas. – Tarp augalų laistymų darykite pertrauką, per kurią leisite juodžemiui visiškai išdžiūti. Negyvus lapus nuimkite, o švarius nuvalykite nuo dulkių kartą per mėnesį“.
