Tačiau ne paslaptis, kad tai gana pavojingas ir fizinio pasiruošimo reikalaujantis sportas, neretai pasibaigiantis traumomis. Tad ką daryti, kad taip lauktos žiemos atostogos nesibaigtų ašaromis?
„Įvykus traumoms slidinėjant kalnų slidėmis, dažniausiai yra pažeidžiamas kelio sąnarys. Mat pėda ir čiurna yra fiksuojamos tvirtu slidininko batu, tad dažniausiai kelio sąnarys sužeidžiamas krentant nespėjus atsisegti slidės apkausto. Tuo metu kelio sąnarį veikia didelės rotacinės ir šoninės jėgos, todėl dažniausiai patiriamos traumos yra kelio sąnario kryžminių ir šoninių raiščių bei meniskų plyšimai.
Retesniais atvejais, pasitaiko ir blauzdikaulio ar šlaunikaulio intrasąnariniai lūžiai. Todėl visada patartina atkreipti dėmesį, kad slidžių apkaustai būtų sureguliuoti individualiai pagal kiekvieno žmogaus svorį ir meistriškumo laipsnį“, – atkreipia dėmesį klinikos ortopedas traumatologas Gintautas Pocius.
Pastaruoju metu, populiarėjant snieglenčių sportui, gydytojas pastebi, kad traumų pobūdis gerokai skiriasi nuo traumų, būdingų slidininkams. Dažniausiai snieglentininkai patiria rankų sužalojimus, stipinkaulių lūžius tipinėje vietoje, žastikaulių lūžius ar išnirimus. Tačiau prevencinės priemonės ir universalūs patarimai, galintys padėti išvengti traumų, pravers visiems žiemos sporto gerbėjams.
Ruoškitės iš anksto
Žiemos sporto mylėtojai žino, kad sezonui atitinkamai ruoštis reikia visus metus. Fizinis pasiruošimas ir organizmo gebėjimas prisitaikyti atlieka labai svarbų vaidmenį norint atlaikyti didelį fizinį krūvį, o ypač kalnuose, kur didesniame aukštyje gali stigti ir deguonies.
Tad G. Pocius pabrėžia, kad bent jau kelis mėnesius iki slidinėjimo atostogų būtina užsiimti sportu, padedančiu didinti raumenų ištvermę fiziniam krūviui ir gerinti koordinaciją, pavyzdžiui, atliekant pratimus ant balansinės platformos. Pastaruoju metu taip pat labai populiarėja specialūs treniruokliai – simuliatoriai, kurie imituoja slidinėjimo metu patiriamus krūvius ir judesius.
„Slidinėjimas, kaip ir bet kuri kita sporto šaka, reikalauja fizinio pasiruošimo. Slidinėjant žmogaus raumenys ir sąnariai yra smarkiai apkraunami tad tokiam krūviui jie turi būti tinkamai paruošti. Užsiimant šiuo sportu be tinkamo fizinio pasirengimo, kaip neretai pasitaiko, raumenys greitai pavargsta, tampa skausmingi, suprastėja koordinacija, o galimybė patirti traumą išauga kelis kartus“, – aiškina G. Pocius.
Dėvėkite apsaugas
Gydytojas taip pat akcentuoja specialių ir kokybiškų slidinėjimui skirtų apsaugų dėvėjimo svarbą: „Turbūt nereikia nei sakyti, kad tiek slidininkams, tiek ir snieglentininkams būtinas atributas – šalmas, kuris krentant apsaugo nuo galvos traumų. Taip pat nepamirškite specialių pirštinių, kurios rankas apsaugos ne tik nuo šalčio, bet ir nuo sužeidimų bei nubrozdinimų.
Kai kuriais atvejais, leidžiantis nuo kalno ekstremalia trasa ar atliekant specialius triukus, būtina dėvėti stuburo ir sąnarių apsaugas. Na ir jeigu sąnarys jau buvo traumuotas anksčiau, būtinai prieš išvykdami pasitarkite su Jus gydančiu ortopedu traumatologu dėl būtinybės dėvėti specialų ortopedinį įtvarą“, – patarimais dalijasi traumatologas.
Nepervertinkite savo galimybių
Užsiimant žiemos sportu, netinka posakis, kad vieną kartą išmokus, galioja visiems laikams. Teisybė, kad tobulėjant slidinėjimo technikai vis mažiau pavargsta raumenys, tačiau didžiausia traumų dalis įvyksta būtent pervertinus savo galimybes: pasirinkus per sudėtingą trasą ar leidžiantis kalnu per dideliu greičiu.
„Net jei esate įgudęs slidininkas, visada įvertinkite, kad šalia Jūsų esantys žmonės yra skirtingo lygio ir fizinio pasirengimo čiuožėjai. Tai reiškia, kad net ir pasitikint savo jėgomis reikia būti budriems, nes nelaimės gali nutikti ir dėl aplinkinių neapdairumo“, – sako G. Pocius.
