Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
Jei nuolat šąla rankos ir kojos, tai gali signalizuoti ligą, sako šeimos gydytojas Renatas Dainius. Tačiau, jei galūnės šąla nuo vaikystės, ligos čia veikiausiai niekuo dėtos. Gydytojas pataria: tuomet nerūkykite, nesiaukite ankštų batų, nesijuoskite diržų ir valgykite aštriai.
„Labai svarbu mityba. Maiste turėtų būti daugiau vitaminų, baltymų, pageidautini aštrūs prieskoniai. Žinoma, kiek tai leidžia virškinamasis traktas“, – teigia šeimos gydytojas R. Dainius.
Yra žmonių, kurių rankos ir kojos šąla nuolat, net vasarą. Tai – dažnai pasitaikanti problema, kurią lemia ligos arba genetika.
„Turi įtakos paveldimumas, genetika bei tam tikra kraujagyslių ir nervų sistemos anatomijos struktūra. Tokiam žmogui, kuris skundžiasi šaltomis galūnėmis, visų pirma reikia nustatyti, ar nėra ligų“, – aiškina šeimos gydytojas.
Jo teigimu, ligos gali būti susijusios su nervų sistemos, arterinės kraujotakos pažeidimais, cukrinio diabeto, skydliaukės funkcijos pakitimais, mažakraujyste, žemu kraujospūdžiu.
Taigi, jei galūnių šalimas susijęs su ligomis, jas reikėtų ir gydyti, tačiau jei rankos ir kojos žmogui šąla nuo pat vaikystės, kad tai dėl kokių nors ligų – maža tikimybė.
„Tokiems žmonėms padėti, kad jie niekada nejaustų šaltų galūnių, praktiškai neįmanoma. Šitą pojūtį galima tik sumažinti, imantis tam tikrų priemonių“, – tvirtina R. Dainius. Jis priduria, kad vaistų nuo galūnių šalimo nėra, yra tik kraujagysles plečiantys, bet juos vartoti nuolat esą netikslinga.
Šeimos gydytojas šalančių rankų ir kojų savininkams verčiau jau siūlo atkreipti dėmesį į kai kuriuos žalingus įpročius, kuriuos reikia keisti, taip pat į mitybą ar net aprangos stilių.
„Situaciją gali pabloginti rūkymas. Nikotinas sutraukia kraujagysles. Be to, prisideda prie aterosklerozės, kraujagyslės (ypač arterinės sistemos kraujagyslės) greičiau užanka, kemšasi, ir galūnės nepakankamai aprūpinamos krauju“, – teigia R. Dainius.
Jis sako, kad rankų bei kojų šalimą gali provokuoti ankšti batai, kūną varžantys drabužiai ir diržai, jei pilvo ertmė gana stipriai apspausta. „Per apatinę pilvo ertmės dalį eina magistralinės kraujagyslės, per kurias, jei pilvo ertmė apspausta, kraujo į kojas priplūsta mažiau“, – aiškina specialistas.
Paklaustas, kokiais būdais reikėtų suaktyvinti kojų kraujotaką, R. Dainius siūlo jas pamasažuoti. Šąlančias kojas vakarais galima įmerkti į voneles, pavyzdžiui, su pipirais. Vonelės gali būti ir kontrastinės – šalto ir karšto vandens. Tai, gydytojo žodžiais, „treniruoja“ kraujagysles – jos susitraukia ir atsipalaiduoja.
„Taip pat kojas galima trinti lediniu rankšluosčiu. Palaikyti rankšluostį šaldymo kameroje ir, prieš einant miegoti, gerai įtrinti padus, pėdas. Iš karto šaltis, po to – šiluma. Visas paminėtas procedūras galima taikyti ir rankoms“ – teigia šeimos gydytojas.
Pasak jo, svarbu nešioti šiltas kojines ir pirštines, tačiau problemos tai esą neišspręs. Manoma, kad jei žmogus atšąla galvą, labiau šąla ir galūnės. Taigi šaltu metų laiku patartina dėtis galvos apdangalus. Šeimos gydytojas ragina ir daugiau judėti, kiekvieną rytą mankštinti rankas ir kojas, jas patrinti bei pamasažuoti.
„Labai svarbu mityba. Maiste turėtų būti daugiau vitaminų, baltymų, pageidautini aštrūs prieskoniai. Žinoma, kiek leidžia virškinamasis traktas, nereiktų pakenkti kažkam kitam“, – sako R. Dainius. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad kraujagyslių spazmus provokuoja alkoholis.
