Visi šie augalai yra daugiamečiai, tačiau visada paklūsta sezono kaitai – žiedai bei lapai sunyksta ir augalas sugrįžta į ramybės būseną. Vėliau nuo rūšies priklauso, kokiomis sąlygomis jam geriau praleisti ramybės periodą.
Augimo cikliškumas sąlygoja ir tai, kad beveik visų jų neverta ankstinti, nebent norime pražydinti anksčiau specialiai. Tačiau tai nereiškia, kad taip pratęsime jų žydėjimo laiką. Pvz. anksčiau pražydinti jurginai žydi tik tiek, kiek jiems skirta, ir ne daugiau. Visgi begonijos ir ypač kanos yra išimtis – iš anksto sudaiginę kanas galėsime gėrėtis ne tik puošniais lapais, bet ir žiedais.
Kartais renkamės augalą dėl žiedo, tik dėl žiedo. Tačiau realybėje žiedai gali ir nepasirodyti, bent jau tokiais kiekiais, kokių norėtumėme. Visada vertėtų pasidomėti, kaip atrodys visas augalo keras. Jurginų aukštis būna labai skirtingas – nuo žemaūgių, iki tikrų milžinų. Frezijų lapai žoliniai, labai dailiai atrodo tik tada, kai jų susodinta daug.
Svarbu ne tik tai, kaip augalas žydi, bet ir tai, kaip jis sunyksta. Nuo to priklausys ir skirta jam vieta. Svogūninių augalų po žydėjimo negalima nupjauti, mat tada prapuls medžiagos, kurias augalas paprastai susigrąžina į svogūnėlį kitų metų vegetacijai ir žiedų krovimui. Tad sodinti tokius augalus reikia taip, kad žydėjimo periodui pasibaigus juos paslėptų kiti augalai ir nenukentėtų kompozicijos dekoratyvumas.
Jei ketinate augalus auginti ilgai – metai iš metų – svarbu ir tai, kaip augalus skiname. Pvz. norint turėti kokybiškus lelijų svogūnėlius, žiedus nuo to paties augalo rekomenduojama skinti tik kas keli metai. Tačiau tulpes – priešingai-žiedai (o tiksliau – sėklų brandinimas) sekina. Todėl, norėdami užaugint kuo stambesnius svogūnėlius, gėlininkai nuskina tulpių žiedų galvutes.
Žydėjimo laikas ir kokybė priklauso ir nuo to, kokiame gylyje įkasime svogūnėlį ar gumbą. Kuo didesnis svogūnėlis, tuo giliau jis turi atsidurti, tačiau gylis turi būti vidutiniškai tris kartus gilesnis, nei pats svogūnėlio dydis – giliau sodinti neverta. Išimtis – begonijų gumbai – jie sklandžiausiai pradeda dygti būdami tik pusiau įkasti į gruntą. Kanas irgi nereikia giliai užkasti. Sodindami paisykite ir atstumų tarp augalų – jie turi būti nurodyti ant pakuočių.
Jei augalas auginamas vazone, svarbu ir vazono forma. Svogūniniams ir gumbiniams augalams labiausiai tinka negilūs, platūs vazonai su geru drenažu. Pasirūpinkite, kad jie ir vizualiai derėtų su būsima augalo kero forma bei žiedų spalva.O žiedų spalvų pliūpsnis – neilgaamžis, tačiau toks ryškus, egzotiškas ir taip labai išsiilgtas!
1. Gerai paruoškite žemę. Ji turėtų būti puri ir maistinga, tinka kompostas. Sunkesniuose dirvožemiuose iškasę duobutes būtinai padarykite drenažą.
2. Laikas-Spalis ir Lapkritis yra tinkamiausias laikas sodinti svogūnines gėles, tačiau dauguma iš jų yra ypač atsparios-tulpes, česnakus ir daugelį kitų galite sodinti tol, kol žemė neįšalusi.
3. Rinkitės didelius ir sveikus svogūnėlius su aiškiai išreikšta nesužalota viršūne. Mažesni gali sekančiais metais nežydėti.
4. Svogūnėlius sodinkite į tokį gylį, kuris yra 3-4 kartus didesnis nei svogūnėlio dydis.
5. Kai kurie svogūnėliai neturi aiškiai išreikštos viršūnės, tad sodindami guldykite juos. Vienaip ar kitaip viršūnė ras kelią į žemės paviršių.
6. Būtinai palikite svogūnėlių pražydinimui. Tačiau neskubėkite. Namų sąlygom patikimiau pražydinti po naujų metų, mat svogūnėliai turi turėti reikiamą poilsio periodą po iškasimo iš grunto.
7. Dauguma svogūninių augalų žydi tuo laiku, kai dar nėra lapų, tad pavėsio po medžiais problema jiems neaktuali. Lapams ant medžių atsiradus jie jau būna spėję nužydėti. Išnaudokite tai-sodinkite svogūnines gėles ten, kur vasarą tegalės augti šešėlyje išgyvenantys augalai. Saulė daugumai svogūninių reikalinga.
8. Sodinkite svogūnines gėles į vazonus kitų metų pavasariui. Galite įkasti su vazonu lauke, arba laikyti vėsiai rūsyje.
9. Pažymėkite vietas, kurios pasodinote svogūninius augalus-taip išvengsite jų netyčinio sužalojimo pavasario darbams prasidėjus.
10. Daugumą svogūninių augalų nebūtina kasmet iškasti. Tik reikėtų nepamiršti, kad kai kurie daugindamiesi „subyra“ į šonus, tuo tarpu kiti (ypač tulpės) metams bėgant lenda vis giliau ir giliau į žemę. Kartais tokio svogūnėlio jau beveik neįmanoma atrasti…
11. Dauguma svogūninių augalų mėgsta sausros periodus, tačiau kai kurie gali augti ir sąlyginai drėgname dirvožemyje. Tai priklauso nuo jų kilmės.
12. Komponuodami augalus prisiminkite, kad ne tik didelės jų grupės ar guotai sudaro reikiamą įspūdį. 18 amžiaus sodininkai sodindavo augalus po vieną, taip išryškindami individualų grožį.
13. Yra specialūs indai svogūninėms gėlėms sodinti-kiauri tinkliniai vazonėliai ar padėkliukai. Į juos visgi derėtų sodinti tuos augalus, kurios tenka kasmet iškasinėti.
14. Jei norite sodinti nedideles svogūnines gėles vejoje ir išgauti natūralumo įspūdį-pažerkite svogūnėlius pievoje lengva ranka ir sodinkite juos į tą vietą, į kurią jie nukrito.
15. Svogūninės gėlės nebijo aukštos žolės-užauga anksčiau nei ji arba auga drauge. Tačiau nesodinkite didžiųjų ten, kur veja yra šienaujama, mat antžeminė dalis turi sunykti natūraliai ir „sugrįžti“ atgal į svogūnėlį. Atsižvelkite į tai ir komponuodami tarp kitų augalų-tegul visą sezoną vešantys augalai paslepia nykstančius nedailius lapus.
16. Svogūniniai augalai turi ir savo klasikinius „palydovus“ ir kombinacijas kompozicijose (pvz, neužmirštuolės ir tulpės). Domėkitės jomis, kurkite savo.
Šaltinis: www.aseja.lt
