Joninių, arba kitaip Rasų, šventė apipinta legendomis ir magiškais pasakojimais. Nuo seno šią trumpiausią metų naktį susirinkę šeimos nariai bei giminaičiai pindavo vainikus, degindavo laužus, ieškodavo paparčio žiedo.
Lietuvos liaudies buities muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkės Jovitos Skardžiūtės teigimu, Joninės yra svarbiausia lietuvių liaudies vasaros šventė, turinti gilius senuosius papročius, kultūrą, kurios tradicijas vertėtų perduoti iš kartos į kartą. . „Joninės, tai nėra tik vardinės, anksčiau Joninės buvo vadinamos Kupolėmis, Rasomis. Daugelis šventės papročių siejami su žemdirbyste ir gyvulininkyste. Kadangi vidurvasaryje dažnos sausros, krušos, liūtys ir perkūnijos budavo svarbu apsaugoti derlių nuo stichinių nelaimių, piktųjų dvasių, raganų.. Todėl per šventę būdavo maudomasi, supamasi, lankomi javai, deginami laužai, renkami pievų žolynai – kupoliaujama“, - pasakoja J. Skardžiūtė.
Susipažinti su giliomis šios šventės tradicijomis, kaip ir kiekvienais metais, kviečia Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse. Birželio 24 d. nuo 13 val. lankytojų lauks pažintis su apeigine vandens magija, kupoliavimas, ateities spėjimas iš gėlių, vainikų, ugnies pagerbimas, Jonų ir Janinų sveikinimai, lietuviškų ristynių varžybos „Velnias ant menčių" ir kitos smagios lietuviškos pramogos!
„Šoksim, dainuosim su ansambliais, žaisim kaimiškus žaidimus, šokinėsim per laužą, važinėsimės arklių traukiamais vežimaičiais, o Jonai ir Janinos į renginį galės įeiti nemokamai“, – renginio programą pristatė J. Skardžiūtė.
Ketinantiems Jonines paminėti namuose, keletas Jovitos patarimų, kaip paįvairinti autentišką šventę.
Nuo seno merginos Joninių rytą prausdavosi rasa – tai turėjo padaryti veidą skaistesnį, gražesnį. Upėse, ežeruose buvo maudomasi, norint apsivalyti nuo nuodėmių ir visus ateinančius metus apsisaugoti nuo ligų. Vanduo šią naktį suteikia gyvasties, žvalumo ir stiprybės.
„Joninių vidurnaktį merginos į upę mesdavo vainikėlius: jei jis nuplaukia toli – greitai ir toli išvažiuos, o jei sukasi vietoje – liks netekėjusi. Norinčioms sužinoti apie savo ateitį – reikia Joninių naktį iškasti velėną ir apversti, o kitą rytą žiūrėti, ką randa ant velėnos. Jei kirminas – tai vaikas, šakelė – kapas, vabalas – jaunikis, pilkas vabalas – vyras bus prasčiokas, margas – valdininkas, žalias – ūkininkas“, - senuosius Joninių žaidimus pristato J. Skardžiūtė.
Daugiau idėjų rasite www.100kelione.lt
