Naktį krūtyje užčiuopus gumbą, pirma kilusi mintis – jog tai tik sapnas, naujienų portalui tv3.lt pasakojo R. Žentelė. Tačiau ryte paaiškėjo, kad visa tai realybė.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad miego metu užčiuopiau dešinėje krūtyje gumbą. Net ne gumbelį, o gumbą. Aišku, iš pradžių galvojau, kad gal sapnuoju, bet pabudusi apsičiupinėjau ir vis tiek jis niekur nebuvo dingęs – tai nebuvo sapnas“, – prisimena pašnekovė.
Didžiausia klaida – delsimas
Rasa sako, kad tuomet sukosi įvairiausios mintys – galvoje ji piešė juodžiausius scenarijus, tačiau bandė save nuraminti, kad visa tai praeis.
„Galima įsivaizduoti, kai miego metu užčiuopi tokį gumbą, iš karto automatiškai smegenys galvoja apie blogiausia. Iš karto pradėjau galvoti apie vėžį, auglius – visa tai, kas blogiausia. Natūralu, kad yra nežinomybė, baimė, iš karto automatiškai nusiteikimas, galvojimas apie patį blogiausią. Jeigu krūtinėje kažkoks gumbelis, tikriausiai kiekviena moteris pagalvoja apie krūties vėžį.“
Dabar moteris supranta, kad didžiausia jos padaryta klaida buvo laukimas. Pakalbėjusi su draugėmis, ji manė, jog tai normalu, o praėjus menstruacijoms viskas baigsis.
„Čia buvo mano klaida, kad aš palaukiau. Gavosi tokia situacija, pakalbėjom su artimaisiais, draugėmis, ne pas vieną yra kažkas panašaus buvę ir galvoja, kad prieš menstruacijas taip būna, sukietėja krūtinė, atsiranda guzeliai, gumbeliai. Man buvo kaip tik tas laikotarpis, galvojau prasirgsiu, gal praeis ir man. Aš pralaukiau gal dvi savaites ir tik tada kreipiausi pas savo šeimos gydytoją“, – pasakojo R. Žentelė.
Po kreipimosi į šeimos gydytoją, prasidėjo pusantro mėnesio trukusi kelionė pas specialistus. Tiesa, jau po apsilankymo pas šeimos gydytoją Rasa gavo siuntimą atlikti echoskopiją, kur paaiškėjo, kad krūtyje atsiradęs darinys – auglys.
„Kreipusis pas šeimos gydytoją, gydytojas apžiūrėjo, įvertino tai, kad darinys didelis. Iš pradžių tai įvardijome kaip darinį ir būtent siuntė pas echoskopuotoją. Kreipiausi į echoskopuotoją, kuri dirba būtent ties krūtinės vėžiu, su onkologinėmis ligomis – pas specialistę, kuri pasakytų, kas tai gali būti. Po apsilankymo pas ją jau žinojau, kas maždaug yra. Galutinė diagnozė buvo pas krūtinės chirurgą, bet jis tik patvirtino echoskopuotojos tyrimą“, – kalbėjo pašnekovė.
Stengėsi nepamesti optimizmo
Sužinojus, kad krūtinėje – auglys, galvoje pradėjo suktis dar įvairesnės mintys, tačiau Rasa sako bandžiusi išlikti optimistiška, bet baimė, jog reikės atlikti biopsiją, o jos rezultatai gali būti nedžiuginantys, neapleido.
„Echoskopuotoja buvo labai maloni, iškart pasakė, kas galėtų būti ir iškart pasakė, kad reikės chirurginio pjovimo, operacijos, nes tai yra didelis darinys, tikriausiai greito augimo. Bet baisiausias išgyvenimas buvo iki biopsijos, kai sužinojau, kad man bus reikalinga biopsija. Atlikus ją ir laukiant atsakymų savaitę laiko, pagalvoji apie visą gyvenimą – apie blogiausią variantą, apie geriausią variantą. Bandai nusiteikti taip, kad tai turėtų būti gerybinis“, – apie užplūdusias emocijas ir laukimo baimę pasakojo R. Žentelė.
Ilgai slinkusi biopsijos rezultatų laukimo savaitė baigėsi – laimei, paaiškėjo, jog atsiradęs auglys yra gerybinis.
„Atėjo ir palengvėjimas, ir džiaugsmas, ir dar kartą supratimas, kad reikia vertinti kiekvieną dieną. Tai parodo, kad turi save prižiūrėti. Kai pasakė, kad auglys gerybinis, buvo daug lengviau. Labai geras posakis, kad akmuo nuo širdies nusirito – jis čia labai tinkamas.“
Prieš pora savaičių auglys moteriai pašalintas – ji džiaugiasi, kad viskas praėjo sėkmingai, operacija vyko sklandžiai, o ir pabudimas po pilnos narkozės buvo itin lengvas.
„Kas liečia mano operaciją, tai buvo vienos paros gulėjimas ligoninėje. Priešoperacinis nusiteikimas man buvo labai lengvas, nes turėjau tikrai puikų krūtinės chirurgą – jis labai optimistiškai nuteikinėjo, sakė, kad išpjaunam ir viskas, ramu. Pooperacinis atsibudimas, džiaugiuosi, kad buvo labai lengvas, nes po narkozės lengvai atsibudau ir jaučiausi gerai. Tik, aišku, pirmą dieną tikrai be galo skaudėjo, miegas tik ant nugaros, gulėjimas visą dieną – negalėjau keltis, nes tempė krūtinę, ji buvo susiūta“, – operaciją prisimena moteris.
Po operacijos dar savaitę lydėjo skausmas ir tempimas, tačiau dabar Rasa džiaugiasi ne tik sėkmingai išoperuotu augliu, bet ir gražiai sugijusia žaizda. Prieš operaciją moterį perspėjo, kad gali likti įdubimas, tačiau ji šypsosi – dabar apie nueitą kelią primena tik randas.
„Mane daktaras nuteikinėjo, kad, kadangi darinys yra didelis, krūtinė greičiausiai įdubs iš vienos pusės, bet aš galiu pasidžiaugti, kad po operacijos labai nustebau – įdubimo neliko, kadangi buvo sluoksniuotas siuvimas ir susiuvo tikrai gražiai, tai, galima sakyti, liko tik randas. Kitokios deformacijos jokios neliko.“
Sveikata – didžiausias turtas
Paklausta, ar anksčiau keliaudavo pas specialistus pasitikrinti, moteris sako, kad tai padarydavo pati namuose, tačiau į specialistus nesikreipdavo, mat šeimoje krūties vėžio atvejų nėra buvę.
„Nieko panašaus nėra buvę šeimoje, giminėje artimesnėje ar tolimesnėje. Aš apsitikrindavau pati, bet kad eiti darytis echoskopiją – ne. Ką dabar tikrai žinau, kad mes, būdamos jaunos moterys, galim nueiti pasitikrinti, echoskopiją pasidaryti, pas ginekologą einant turėtų apžiūrėti krūtinę ir jei jau kažką užčiuopia ginekologas, jis turėtų pasiūlyti apsilankyti pas echoskopuotoją ir pasitikrinti, koks tai darinys. Daktarai, specialistai stebisi, kaip jaunos moterys neina ir nesitikrina.“
Dabar Rasa siunčia žinią ir kitiems – pati anksčiau jausdavosi kalta, kad eina pas specialistus, tačiau susidūrusi su augliu krūtinėje suprato, kad sveikata yra didžiausias turtas.
visada, kai einu pas daktarus, jaučiuosi kalta ar skolinga, nes čia mažos bėdos ir einu pas daktarą ieškoti kažko, ko gal nėra. Kas dirba pas darbdavį, jaučiasi kažkaip kaltai, kad eina ieškoti ligų kažkokių, ne visada pavyksta ne darbo metu apsilankyti pas specialistus, nes yra įvairių priėmimo faktorių.
Galiu paprastą dalyką pasakyti – džiaugsmas gyvenime yra tada, kai esi sveikas. Kiekviena moteris, kai yra sveika, yra laiminga, kai aplink esantys yra sveiki – ji laiminga. Ypač, kas liečia mamas, jos turi be proto save mylėti, prižiūrėti savo sveikatą, nes augina vaikus ir vaikai turi turėti sveikas, energingas ir laimingas mamas. Mes tiesiog per daug nustumiam ir neatrandam laiko pasižiūrėti, pasitikrinti sveikatą. Aš visą laiką galvojau, kad man taip neatsitiks, bet negali žinoti, kada kas atsitiks“, – svarbią žinią siunčia R. Žentelė.
