Ketvirtą mėnesį ligoninėje besidarbuojančios ukrainietės ketvirtadienio rytą buvo pakviestos į susitikimą su ligoninės vadovais, skelbiama ligoninės socialinio tinklo paskyroje.
„Labai norėjome susipažinti ir sužinoti, kaip jaučiasi mūsų ligoninėje dirbančios ukrainietės, ką galime dar dėl jų padaryti, kad nuo karo pabėgusios medikės, jaustųsi kuo geriau. Labai džiaugiuosi susitikimu – jis buvo šiltas ir malonus. Moterys atsivėrė, išsipasakojo, o labiausiai nudžiugino geri atsiliepimai apie mūsų šalies žmones. Patys lietuviai kandžiai juokauja, kad „lietuvis lietuviui yra geriausias patiekalas“, bet mes nesame tokie. Lietuviai – geri žmonės, kurie moka ir gali padėti, ir ukrainietės tai pastebėjo, ir įvertino“, – sako ligoninės direktorius Darius Steponkus.
„Mūsų ligoninėje ukrainietės medikės dirba slaugytojų padėjėjomis, o ekonomistė – ūkio skyriuje. Mes džiaugiamės, kad galėjome joms ištiesti pagalbos ranką, bet ir jos mums padėjo. Ligoninėje trūko šių darbuotojų, todėl galėjome įdarbinti iš Ukrainos atvykusias medikes, turinčias stiprų pagrindą, supratimą apie mediciną ir patirties“, – sako Personalo skyriaus vadovė Jurga Daujotienė.
Dirbti pagal specialybę dar negali
Dirbti pagal specialybę mūsų šalyje ukrainietės negali, kol nesusitvarkė dokumentų. Pirmiausia Lietuvoje turi būti patvirtintas jų studijų baigimą liudijantis dokumentas, po to iš akreditavimo tarnybos būtina gauti licenciją. Šiuo metu tvarka užsieniečiams yra supaprastinta ir viena, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje dirbanti ukrainiečių slaugytoja, licenciją jau gavo.
Ukrainietės pasakoja, kad dauguma jų išvyko tik su nedidele rankine, manė, kad mėnesiui, tačiau realybė, kaip žinome, kitokia. Supratusios, kad nežinia, kada baigsis karas, nutarė ieškoti darbo.
„Labai myliu savo darbą. Gimtinėje dirbau Anestezijos ir intensyviosios terapijos skyriaus slaugytoja, čia kol kas to daryti negaliu. Kolegos ligoninėje priėmė labai maloniai, elgiasi jautriai ir jaučiuosi labai gerai, bet namų ilgiuosi. Dirbdama slaugytojos padėjėja nepavargstu, sunku buvo persiorientuoti psichologiškai, morališkai. Esu už viską dėkinga, bet laukiu kada galėsiu grįžti į savo šalį ir dirbti savo mylimą darbą“, – sako Iryna Harts, dabar dirbanti Ambulatorinės ir dienos chirurgijos skyriaus slaugytojos padėjėja.
„Mūsų medicinos sistema skiriasi nuo jūsų. Pas mus nėra tarpinės grandies, kaip slaugytojos padėjėja, yra sesutės ir sanitarės. Sanitarės valosi, tvarkosi, o slaugytojos dirba su pacientais. Mes čia taip pat dirbame su pacientais, tiesa, tai daugiau tokio pobūdžio darbas, kaip pasitikti, nuvesti ar nuvežti pacientą į kabinetą, operacinę“, – sako Natalia Ocheretiana, Ukrainoje dirbusi gydytoja epidemiologe.
Ukrainietė gydytoja sako labai susižavėjusi mažais Lietuvos miesteliais, labiausiai jai patikusi Šilutė.
Planuoja likti gyventi
Slaugytoja Oksana Lisova, dirbanti RKL Centralizuotos sterilizacinės skyriuje, naujuoju kolektyvu džiaugiasi.
„Skyriaus merginos nuo pat pirmųjų dienų mane priėmė labai šiltai, dėka jų gerumo ir supratingumo jaučiuosi gerai, į darbą einu visada puikiai nusiteikusi. Jos visada padeda jei ko nežinai, paaiškina, palaiko. Pas jus čia jaučiasi tarsi kokia medikų brolija, čia tikrai gera ir tikiuosi, kad pateisinsiu kolektyvo, kuriam esu be galo dėkinga, viltis ir lūkesčius. Mano vyras dirba Lietuvoje, todėl planuojame likti gyventi čia“, – sako ukrainietė Oksana Lisova.
Oksana prasitarė, kad ją labai sužavėjo Klaipėdos senamiestis, pro kurį kas rytą žingsniuoja į darbą. Jis ukrainietę, kaip ji tvirtina, pakrauna energija visai dienai.
Viktorija Hlubochenko, Ukrainoje dirbusi anesteziste Reanimacijos skyriuje, pastebi, kad lietuviai labai geros širdies žmonės, pasiruošę bet kada padėti. Kolegė Iryna Harts jai pritaria ir pastebi, kad lietuviai į viską žiūri daug paprasčiau, lengviau ir to ukrainietės mokosi pačios.
Įgijusi felčerės specialybę ir baigusi du medicinos universiteto kursus bei chirurge svajojanti tapti Valeriia Tkachyvska neslepia, kad labai nori grįžti namo, kur liko visi draugai, giminės. Naujame darbe sako jaučiasi gerai, džiaugiasi puikiu kolektyvu, bet gyvenimą svajoja tęsti Ukrainoje.
Ekonomistė Lina Sakun dėkoja ligoninės vadovams, kurie sunkią akimirką ištiesė pagalbos ranką. Visos ukrainietės anksčiau nepažinojo viena kitos, gyvenimas jas suvedė Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Moterys sako niekada neužmirš lietuvių gerumo, o ligoninės vadovas D. Steponkus išsakė viltį, kad gal jau po metų kavos puodeliu galės pasivaišinti Ukrainoje, medikių gydymo įstaigose.
