Neurodegeneracija – nervinių ląstelių funkcijų prastėjimas ir nykimas – Parkinsono ligos metu prasideda žarnyno bei kitų periferinių nervų galūnėlėse ir palaipsniui per 15–20 metų išplinta į nugaros ir galvos smegenis.
Kol kas Parkinsono liga nėra pilnai išgydoma, tačiau šiuolaikinis gydymas vaistais, chirurginiais metodais ir reabilitacijos priemonėmis leidžia kontroliuoti simptomus ir užkirsti kelią ligos komplikacijoms.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Parkinsono ligos, distonijų ir kitų judėjimo sutrikimų koordinacinio centro vadovės neurologės dr. Rūtos Kaladytės-Lokominienės, gerėjant ligos valdymo technikoms, pacientai išlaiko geresnę gyvenimo kokybę:
„Šiandien Parkinsono liga iš esmės nesutrumpina išgyvenamumo. Tai yra ypač svarbu žinoti, nes kiekvienos lėtinės ligos diagnozė yra iššūkis tiek pacientui, tiek ir gydytojui.
Diagnozavusi Parkinsono ligą pacientui pasakau, kad tai yra viena geriausiai gydomų lėtinių neurologinių ligų, tačiau bus reikalingas glaudus bendradarbiavimas, nes ne mažiau nei 50 proc. sėkmės priklauso nuo paciento įsitraukimo į gydymą.“
Ligos specifika
Tiesioginės transliacijos metu, kuri buvo transliuojama 2022 m. balandžio 11 d. VUL Santaros klinikų „YouTube“ puslapyje gydytoja R. Kaladytė-Lokominienė teigė, kad ligos atvejai dažnėja su amžiumi, kadangi šis veiksnys yra viena pagrindinių priežasčių. Pasak medikės, šiuo metu Lietuvoje Parkinsono liga serga apie 11 tūkst. pacientų.
„Kiekvienais metais šie skaičiai svyruoja, bet sergamumo rodikliai pastaruosius 10 metų vis tik išlieka gana stabilūs. Nepaisant šios tendencijos Lietuvoje, bendra tendencija, kuri pastebima visame pasaulyje, yra ta, kad neurodegeracinių ligų skaičius per 10-15 metų visose socialiai ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse turėtų didėti“, – dalinosi įžvalga.
Laimei, yra gera žinia – Parkinsono liga yra sėkmingai valdoma ir gydoma, tad pacientai gali pasidžiaugti geresne gyvenimo kokybe. Gydytoja pridūrė, kad Parkinsono ligos atsiradimui įtakos turi keli aplinkiniai veiksniai, o taip pat paaiškino, kur atsiranda pirmeiji ligos pakitimai:
„Kita vertus, ankstėjant diagnostikai, yra veiksnių, kurių nevisai iki galo suprantame, tačiau svarbi yra bendra tarša, išskiriamas pramonės toksinių kiekis. Atsirandantys nauji teršiantys atmosferą teršalai ne tik sunkiau pasišalina iš aplinkos, bet ir mūsų organizmo. Šie veiksniai, kaip žinoma, veikia mūsų genetiką, medžiagų apykaitą, mikrobiomą, gausybės mikroorganizmų, gyvenančių žmogaus viduje, genomą.
Taip pat visi šie veiksniai prisideda prie paslaptingo proceso – neurodegeneracijos – stiprėjimo ir pasireiškimo. <..> Šiandien žinome, kad Parkinsono liga yra visos nervų sistemos liga ir anksčiausi pakitimai atsiranda tose vietose, kur žmogaus organizmas daugiausiai kontaktuoja su aplinka. Tai – virškinimo traktas, oda, nosies gleivinė ir tinklainė.“
Simptomatika
Gydytoja aiškino, kad būtent šiose minėtose vietose gali būti nustatyti ankstyviausi pakitimai. Nosies gleivinės pažeidimas būna susijęs su uoslės silpnėjimu, burnos ir virškinimo trakto – su motorikos srities lėtėjimu, skonio silpnėjimu.
„Iš čia kyla ir ankstyviausi požymiai: uoslės, skonio silpnėjimas ar net išnykimas, vidurių užkietėjimas, bendri virškinimo trakto sutrikimai, motorikos sulėtėjimas, pilvo pūtimas, skrandžio pilnumas ir panašai. Tad jei šias vietas tirtume specifiškai, galėtume nustatyti gan ankstyvus pakitimus, kurie niekur nedingsta.
Iš vienos pusės, šie simptomai didina ligos naštą jai progresuojant, tačiau, kita vertus, tai signalizuoja apie ankstyvą ligos stadiją ir skatina atkreipti medikų dėmesį bei tirti pacientus specifiškai, nes galimai yra ir kitų požymių, kuriuos reikėtų gydyti. Tokia ankstyva diagnostika leidžia tikėtis, kad bus pritaikoma ir artimiausiu metu praktikoje“, – išvardijo ankstyvuosius Parkinsono ligos simptomus medikė.
Galvos sutrikimai, balso pokyčiai ar drebančios rankos, anot dr. Rūtos Kaladytės-Lokominienės, nėra ankstyvieji ligos požymiai. Tokie pokyčiai pastebimi progresavus ligai:
„Tiesą sakant, dažniausia rankų drebėjimo priežastis yra toli gražu ne Parkinsono liga. 5 proc. visos populiacijos turi kitą geną – savaiminio drebėjimo, kuris pasireiškia amžėjant, perkopus 65 metus, kuomet rankos dreba laikant daiktus, o susijaudinus – stiprėja.
Bet kokiu atveju, patiriant rankų drebėjimą reiktų konsultuotis. Parkinsono ligos metu šis simptomas irgi svarbus, bet šiuo atveju rankos dreba tik tada, kai jos yra atpalaiduotos. Laikant daiktus drebėjimas sumažėja ir išnyksta. Žinoma, toks požymis gali pasireikšti ne visiems pacientams. Esant Parkinsono ligai kur kas specifiškesnis simptomas – sulėtėjimas arba raumenų sustingimas.“
Kaip reikėtų elgtis išgirdus diagnozę?
Esant įtarimui ar pajutus pirmuosius ligos simptomus, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nustatys, kokie yra galimi individualūs rizikos veiksniai. Išsiaiškinus juos, šeimos gydytojas gali nukreipti atlikti tolimesnius tyrimus, paskirti siuntimą pas neurologą.
Kaip pasakojo gydytoja, tradiciškai yra atliekamas galvos smegenų vaizdinis tyrimas, kuris paneigia kitus galimus smegenų pažeidimus. Po vaizdinio tyrimo gali sekti ir specifinis radionuklidinis tyrimas, kuris 90 proc. atvejų paneigia arba patvirtina Parkinsono ligą.
„Jei šeimoje yra buvę ligos atvejų, gali padėti ir genetinis tyrimas. Apie 10 proc. Parkinsono ligos atvejų yra paveldimi, o 90 proc. – susiję su genetiniu kodu, kuris pasikeičia gyvenimo eigoje spontaniškai“, – pridūrė.
Paklausta, kaip pacientai dažniausiai reaguoja išgirdę diagnozę, medikė atsakydama minėjo, kad tai yra didelis iššūkis ne tik pacientui, tačiau ir jį prižiūrinčiam specialistui.
Parkinsono liga yra viena geriausiai gydomų lėtinių neurologinių ligų, tačiau norint gauti geriausius rezultatus, tai – bendras projektas, kadangi ne mažiau 50 proc. sėkmės priklauso nuo paciento:
„Čia svarbūs ne tik vaistai, bet ir susigyvenimo su situacija faktorius, sprendimas nepasiduodi likimui pesimistine eiga. Svarbu priimti sprendimus, kurių dėka bus lengviau gyventi, tad reikia būti fiziškai aktyviems, nes fizinis aktyvumas skatina nervų sistemos plastiškumą. Taip pat svarbus ir socialinis aktyvumas, kuris glaudžiai susijęs su motorika – kalba, sakinių dėliojimu, dėmesio koncentracija.“
Užkirsti kelią šiai ligai – neįmanoma. Tačiau, jeigu šeimoje yra atvejų, kai yra nustatyta tokia diagnozė, pacientai visuomet gali atlikti genetinius tyrimus, kurių metu bus įvertinta rizika susirgti šia liga.
Prevenciškai svarbu laikytis aktyvaus gyvenimo būdo, tinkamos mitybos. „Pastebėta, kad Parkinsono liga rečiau serga tie, kas vartoja daugiau žalios arbatos“, – pridurdama pasidalino įžvalga gydytoja.
