Pirmą kartą istorijoje šešis mėnesius pavartojus tą patį biologinės terapijos vaistą 18 tiesiosios žarnos vėžiu sergančių pacientų liga visiškai atsitraukė, rašo New York Times. Šį įvykį Memorialinio Sloano Ketteringo vėžio centro tyrėjai prilygina stebuklui ir teigia, kad „tai vėžio gydymo istorijoje atsitiko pirmą kartą“.
Šio naujo tyrimo rezultatus portalas tv3.lt plačiau paprašė pakomentuoti chirurgo koloproktologo doc. dr. Audriaus Dulsko.
„Tikrai yra susidomėjimas šiuo tyrimu ir iš chirurgų pusės, nes chemoterapeutai nori atimti mūsų duoną, kad neoperuotume ligonių (juokėsi). Bet jei rimtai, čia lieka keletas klaustukų. Visų pirma, tai labai mažos apimties tyrimas – įtraukta 18 pacientų ir sekimo laikotarpis yra labai nedidelis – pusė metų, o planas yra sekti iki metų“, – komentavo gydytojas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad toks gydymo būdas tinka ne visiems – kokiems 5–10 proc. tiesiosios žarnos vėžiu sergančių pacientų, kurie turi tam tikrą genetinę mutaciją.
Pašnekovas pridūrė, kad, be kita ko, tai kol kas labai brangus gydymas – viena imunoterapinio vaisto dozė JAV siekė 11 tūkst. dolerių: „O čia jį taikė kas 3 savaites šešis mėnesius, tai labai brangus gydymas. Jei neklystu, pas mus imunoterapija kompensuojama tik 4 stadijos vėžiui, o į tyrimą buvo įtraukti 2–3 stadija sergantys pacientai.“
Leistų taikyti individualų vėžio gydymą
Anot A. Dulsko, kas tikrai yra gerai, kad taip žengiamas dar vienas žingsnis personalizuotos medicinos link.
„Kol kas turime standartus, visus tiesiosios žarnos vėžiu sergančius pacientus gydome vienodai – skiriame chemospindulinį gydymą, tada šiek tiek laukiame, tada operuojame. Dabar gi būtų galima atlikus vienokį ar kitokį genetinį tyrimą žiūrėti, kad galbūt vienokie ar kitokie vaistai būtų efektyvūs.
Mes ir dabar atliekame panašų ta linkme tyrimą – bandome atrasti tiek molekulinius žymenis, tiek patohistologinius, kad prieš gydymą žinotume, ar tam pacientui veiks chemospindulinis gydymas ar chemotarepija. Tai išties labai svarbu. Nes tai, kad visiškai išnyko vėžys – labai gera žinia, nes po chemospindulinio gydymo visiems pacientams atliekama operacija“, – komentavo A. Dulskas.
Operuojant gi, savaime aišku, auga komplikacijų rizika. „Ir čia labai svarbūs funkciniai dalykai – netekus tiesiosios žarnos labai ženkliai nukenčia tuštinimosi, seksualinė funkcijos, dėl to blogėja gyvenimo kokybė.
Kitu atveju žmogus išsaugo tiesiąją žarną, komplikacijų dėl imunoterapijos rizika bent jau šiame nedideliame klinikiniame tyrime buvo labai nedidelė – keliems pacientams pasireiškė nedidelio laipsnio bėrimai, viduriavimai, bet tai kažkokio papildomo gydymo nereikalavo“, – dėstė chirurgas.
A. Dulskas, kad tyrimo metu pritaikytas vaistas dostarlimabas jau yra patvirtintas endometriumo vėžio gydymui.
„Jį tiesiog sugalvojo panaudoti kitoms lokalizacijoms. Tikslas dabar vaistą išbandyti kai kurioms skrandžio, prostatos ir dar ginekologinio vėžio gydymui“, – pridūrė jis.
Šis vaistas veikia taip, kad aktyvuoja žmogaus imuninę sistemą ir nukreipia imunines ląsteles „žudyti“ vėžines ląsteles. „Aišku, ir čia pasitaiko šalutinių reakcijų, bet toks gydymas yra tikslingesnis nei chemoterapija“, – sakė gydytojas.
Daugėja vėžio tarp jaunų žmonių
Pašnekovas kartu konstatavo, kad ypač po pandeminių suvaržymų gydytojai susiduria su labiau užleistomis formomis. „Taip pat tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje kelia nerimą tai, kad vis daugiau nustatoma vėžio atvejų ankstyvame amžiuje – iki 50-ies metų.
Ir ši pacientų grupė nepatenka į profilaktines ankstyvos diagnostikos programas, tad liga dažnai būna labiau pažengusi, agresyvesnė, tad šių jaunų žmonių išgyvenamumas jaunų žmonių gruoėje yra prastesnis. Tokių tendencijų matome“, – komentavo jis.
Paklaustas, kas lemia, kad šie susirgimai ankstėja, A. Dulskas teigė, jog kitą kartą čia savo vietą užima ir genetika.
„Turiu net vieną jaunų žmonių šeimą, kur mamai vėžį pirmą kartą diagnozavo 46–47 metų, ji buvo konsultuota onkogenetiko, nustatytos mutacijos, jos nustatytos ir vaikams. Tačiau jie profilaktinių operacijų atsisakė prieš kelis metus ir dabar girdėjau, kad jauniems žmonėms – virš 20 m. jau nustatomas 4 stadijos ligos.
Tai yra grupė pacientų, kuriems vėžys nustatomas jau žinant, kad aplinkoje buvo atvejų. Tai jei žinoma, kad kažkas sirgo iki 50-ies metų, tai dar, atrodo, sveikam jaunam žmogui reikėtų 10 metų anksčiau pradėti tikrintis iš pradžių dėl žarnyno, o po to ir kitų sričių vėžių“, – pasakojo A. Dulskas.
Pašnekovas kartu priminė, kad pagrindiniai prevencijos būdai siekiant apsisaugoti tiek nuo tiesiosios, tiek storosios žarnos vėžio yra universalūs – užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą, vengti raudonos mėsos, greito maisto, streso, neturėti antsvorio.
„Daugėja klinikinių tyrimų, kad antsvoris yra blogos rizikos veiksnys, skatina vėžio vystymąsi ir pacientams, kuriems atlikta skrandžio mažinimo ar panaši operacija, jiems sumažėja rizika sirgti vėžiu“, – patarė gydytojas.
