Sostinėje duris atvėrė jubiliejinė dešimtoji meno mugė „Vilnius art“. Iki pat sekmadienio parodų rūmuose „Litexpo“ 65 galerijos pristatys net 300 menininkų darbus iš 20-ies šalių.
Mugės plotas išties įspūdingas – garsių šalies ir užsienio menininkų paveikslai, skulptūros, instaliacijos įsikūrė 12 tūkstančių kvadratinių metrų plote. Šiemet šioje erdvėje tikimasi sulaukti rekordinio lankytojų skaičiaus.
Pernai pasidairyti čia užsuko net 23 tūkstančiai smalsuolių.
„Čia yra didžiausias renginys Rytų Europoje, nes 1000 kilometrų diametru nėra tokio dydžio mugės aplink. Artimiausias yra Budapeštas, Viena, Maskvoje buvo mugė, tiesa, mažesnė. Tai užėmėme nišą ir laiku startavome“, – sakė mugės vadovė Diana Stomienė.
„Vilnius art“ vadovė tikina, kad mugė nuo parodos skiriasi tuo, kad visus darbus čia apsilankę meno mėgėjai galės įsigyti. Pernai buvo parduota darbų už 350 tūkstančių eurų. Diana Stomienė sako, kad meno kūrinius žmonės perka ir už 50 eurų, nepagaili ir keliasdešimties tūkstančių.
„Yra kolekcininkai iš Latvijos, nupirkę dar tuomet už 40 tūkstančių litų. Pats didžiausias tuo metu. Pirko fotografijos kolekciją“, – pasakojo mugės vadovė.
Šįsyk Vilniuje lankosi net 11 galerijų atstovai. Pagrindinė šių metų mugės viešnia – Prancūzija.
Vienas įspūdingiausių ir, tiesą sakant, brangiausių šios mugės darbų yra garsaus prancūzų architekto Le Corbusier paveikslas. Jis įvertintas net keliasdešimt tūkstančių eurų.
Charles’o Edouard’o Jeanneret, kitaip žinomo kaip Le Corbusier, darbas nutapytas iki autoriaus mirties likus vos keleriems metams – 1963-iasiais. Kūrinio apvalią vertę lemia pati menininko asmenybė ir jo nuveikti darbai.Šveicarų kilmės prancūzas laikomas modernistinės architektūros pradininku, vienu žymiausių brutalistų. Projektavo ne vieną įspūdingą šiuolaikinį pastatą visame pasaulyje.
70 tūkstančių eurų kainuojantį paveikslą į Lietuvą atvežęs Ericas Mouchetas sako, kad dažnai parodų lankytojams kyla klausimas, kodėl vienas ar kitas darbas toks brangus, juk iš pirmo žvilgsnio jis neatrodo išsiskiriantis, o dažnai net ir stokojantis estetikos. Visgi čia svarbus laikotarpio aktualumas, medžiagų kokybė, sukūrimo periodas.
„Turime plačiau papasakoti paveikslo istoriją, kaip jis buvo nutapytas. Užduotis nėra lengva. Šiuolaikinis menas, žinoma, dabar sulaukia didesnio susidomėjimo. Ir kainos yra labiau prieinamos. Turime nuostabių darbų nuo tūkstančio eurų, kas nebūtų įmanoma su moderniuoju menu“, – sakė galerijos vadovas Eric Mouchet.
Šnekantis su menininkais tampa aišku, kad retas kuria tik dėl materialinės gerovės. Visgi ir Lietuvoje iš tapybos ar skulptūros galima išgyventi. Tiesa, monarchų šeimoms, politikams ar verslininkams parduoti darbai dažnai neafišuojami viešai. Pasak vienos iš Kauno galerijų vadovo Povilo Alesiaus, menininkas tuščiu pilvu, kurio kūriniai už milijonus parduodami jau po mirties, tampa mitu. Šiuolaikinė visuomenė priima darbus, kurie sukurti iš idėjos, o ne noro pasipelnyti.
„Jei nebūtų vidinio noro padaryti gerai, kad moderuoju mintį, einu į taktą su visuomene šia diena, manau, kad tik tuomet įvyksta materija“, – tikino P. Alesius.
Mugės metu taip pat vyks geriausių galerijų ir menininkų konkursas, o penktadienį rengiama „Naktis galerijoje“, kai lankytojai bus kviečiami apžiūrėti darbus iki 23 valandos vakaro.
