Švedija didžiuojasi statistika, kad šalyje tabako gaminius rūkančių žmonių yra rekordiškai mažai. 2024 m. Europos Komisijos atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad beveik ketvirtadalis (24 proc.) Europos Sąjungos gyventojų rūko. Šioje statistikoje švedai yra mažiausiai rūkanti tauta – šalyje rūko mažiau nei 10 proc. žmonių. Bulgarijoje, Graikijoje ir Kroatijoje šis skaičius viršija 35 proc.
Tačiau Švedijoje yra itin pamėgtas snusas – tai ne rūkomasis tabakas, o į burną dedamos nikotino pagalvėlės. Vartojant snusą žmogaus organizmas nikotiną įsisavina per dantenas. Dažnai šios nikotino pagalvėlės, kaip ir elektroninės cigaretės, būna įvairių skonių: mėtinės, vaisių ar uogų skonio, todėl yra itin patrauklios jaunimui.
Švedijoje galioja išimtis, kurią ji išsiderėjo dar 1995 metais stodama į Europos Sąjungą, todėl snusas yra legalus. Kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse jis draudžiamas. Dėl to statistikos apie snuso vartojimą ES nėra.
Gali sukelti įvairių formų vėžį
Tačiau Lietuvoje, ypač jaunimui, snusas yra žinomas produktas. Kadangi tai nėra legali priemonė ir ji yra pakankamai neseniai išpopuliarėjusi, Lietuvoje yra atlikta labai mažai tyrimų apie snuso poveikį žmogaus organizmui. Švedai jį pateikia kaip geresnę alternatyvą rūkymui arba kaip būdą atsikratyti rūkymo priklausomybės. Visgi, specialistai teigia, kad tai – toks pats blogis kaip ir cigaretės.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) 2024 m. gegužę užsakyto tyrimo duomenimis, snusą kada nors gyvenime vartojo 5 proc. apklausoje dalyvavusių 18–74 metų amžiaus gyventojų. 1 proc. iš apklaustų gyventojų per paskutines 30 dienų vartojo uostomą ar kramtomą tabaką, per paskutinius 12 mėnesių – 1,5 proc.
„Nerūkomo tabako vartojimas gali sukelti įvairių formų vėžį, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, aibę kitų ligų ir priklausomybę nuo nikotino“, – teigė NTAKD direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.
Neigiamas poveikis burnos gleivinei
Nerūkomo tabako vartojimo keliami pavojai skiriasi priklausomai nuo vartojimo būdo ir tabako gaminio sudėties: nikotino kiekio, kancerogenų ir kitų toksinių medžiagų. Pasak G. Belian, yra žinoma, kad tabako kramtymas didina dantų ėduonies ir dantenų uždegimo (gingivito) tikimybę. Kramtant tabaką net 4 kartus labiau genda dantų šaknų paviršius.
Ilgesnį laiką vartojant nerūkomą tabaką suprastėja ir skonio receptorių jautrumas, o tai neigiamai atsiliepia mitybai: pradedama vartoti daugiau druskos ir cukraus.
Per pirmuosius trejus nerūkomo tabako vartojimo metus leukoplakija, galinčia sukelti burnos vėžį, suserga daugiau nei pusė vartotojų“, – statistika dalinosi G. Belian.
„Tyrimai rodo, kad net 60–78 proc. nerūkomo tabako vartotojų kamuoja burnos gleivinės pažeidimai. Kuo ilgesnį laiką ir dažniau nerūkomo tabako gaminiai vartojami ir ilgiau laikomi burnoje, tuo daugiau atsiranda burnos pažeidimų.
Nerūkomo tabako vartojimas gali sukelti ikivėžinį susirgimą – leukoplakiją. Tai burnos gleivinės lėtinis uždegimas, pasireiškiantis balkšvomis dėmėmis ir pažeidimais ant liežuvio ir vidinės skruostų pusės. Per pirmuosius trejus nerūkomo tabako vartojimo metus leukoplakija, galinčia sukelti burnos vėžį, suserga daugiau nei pusė vartotojų“, – statistika dalinosi G. Belian.
Nerūkomo tabako vartojimas skatina pradėti rūkyti
Taip pat nerūkomo tabako gaminiuose aptinkama ne mažiau kaip 28 kancerogeninės medžiagos, galinčios sukelti įvairius vėžinius susirgimus: burnos, stemplės, ryklės, gerklų, skrandžio ir kasos vėžį. Vartojantiems nerūkomą tabaką gresia žymiai didesnė rizika susirgti burnos vėžiu jau per pirmuosius penkerius vartojimo metus.
Kaip pasakojo NTAKD atstovė, pasitaiko atvejų, kai siekiant lengviau atsisakyti rūkymo pradedami vartoti nerūkomi tabako gaminiai, bet tyrimai rodo, kad tai nėra veiksminga priemonė. JAV nacionalinis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir sveikatos tyrimas atskleidė, kad 88 proc. kasdien tabako gaminius rūkiusių žmonių, kurie pradėjo vartoti nerūkomą tabaką siekdami atsisakyti rūkymo, net ir po pusės metų kasdien teberūkė.
Nerūkomo tabako gaminių vartojimas ne tik nepadeda atsisakyti rūkymo, bet, atvirkščiai, gali net paskatina pradėti rūkyti cigaretes. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 40 proc. praeityje vartojusiųjų uostomąjį tabaką, bet vėliau jo atsisakiusių, toliau rūko cigaretes arba pradeda rūkyti.
Pusvalandis laikymo burnoje prilygsta 3 cigaretėms
Kad snusas turi neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pritarė ir gydytoja periodontologė Jūratė Žekonienė. Burnoje yra labai gera rezorbcija, dėl to snusas ir vartojamas jį dedant po lūpa, ant dantenos – organizmas itin greitai įsisavina nikotiną.
„Kadangi snusas yra čiulpiamas, o ne įkvepiamas, tai tikėtina, kad plaučiai kažkuria prasme yra apeinami. Bet su burna yra taip – pusvalandis snuso laikymo burnoje prilygsta 3 surūkytoms cigaretėms“, – teigė J. Žekonienė.
Kadangi dažniausiai snusas burnoje laikomas maždaug ties iltiniu dantimi, specialistai pastebi, kad įvyksta recesija – toje vietoje pradeda atsitraukti dantena. Atsitraukdama dantena apnuogina danties šaknį, dėl to gali atsirasti šaknies jautrumas, pakinta danties spalva. Jei dantena yra labai sudirginama, gali kilti aplinkinių audinių uždegimas. Toliau vartojant snusą ilgainiui tai gali privesti prie raiščio atsipalaidavimo ir danties klibėjimo.
„Kita pasekmė – burnos gleivinės pokyčiai, formuojasi baltos dėmės gleivinėje. Norvegai atliko tyrimą, kurio metu ištyrė 1300 18–20 metų amžiaus jaunuolių. 16 proc. atsakė, kad jie kasdien naudoja snusą. 80 proc. tų, kurie reguliariai naudoja, turėjo burnos gleivinės pažeidimų. Apie 20 proc. turėjo dantenų recesiją“, – paaiškino J. Žekonienė.
Gydytoja periodontologė pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar trūksta ilgalaikių duomenų apie poveikį sveikatai ir duomenų apie nuolat vartojančių procentą bei apie tai, kokia tiksli snuso sudėtis.
Mitas, kad tai yra sveikesnė alternatyva
Nors prekyba snusu yra nelegali, priemonės Lietuvoje yra prieinamos ir gali būti vartojamos kurį laiką neidentifikuojant apie vartojimą: snusas yra bekvapis, neskleidžia dūmų. Todėl tai itin patraukli tabako vartojimo forma jaunimui.
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Milda Pasaravičiūtė išskyrė tris priežastis, kodėl jaunimas pradeda vartoti snusą ar kitus tabako ar nikotino gaminius.
„Itin dažnai paaugliai pradeda vartoti nikotino turinčius gaminius, cigaretes ar snusą, dėl matomo pavyzdžio iš artimos aplinkos arba siekiant pritapti. Jaunam žmogui siekis pritapti yra didelis ir vienas iš būdu gali tapti snuso vartojimas ar rūkymas. Kita priežastis – streso ar įtampos įveikimas. Taip pat nežinojimas apie pavojus. Kai kurie žmonės, ypač jauni, pradeda vartoti tabako gaminius, nes neturi žinių apie nikotino poveikį ir keliamą žalą sveikatai.
Ypač su snusu vyrauja mitas, kad tai yra sveikesnė alternatyva ir tada žmonės galvoja, kad nieko blogo nenutiks, bet priklausomybė vis tiek išsivysto. Priklausomybė nikotinui yra stipri ir ją išsigydyti vėliau gali būti sudėtinga“, – pasakojo M. Pasaravičiūtė.
Užsiimti švietimu turi tiek tėvai, tiek bendruomenė
Asociacijos „Tėvai švietimui“ atstovė Svetlana Beniušienė akcentuoja tėvų ir bendruomenės svarbą siekiant, kad paaugliai nepradėtų vartoti nelegalių medžiagų. Pasak jos, svarbiausia prevencija yra tėvų ir vaikų ryšys, nuoširdus bendravimas.
„Ne paauglystėje tą reikia pradėti daryti staiga susigriebus, tai turi būti ryšys, užmegztas daug anksčiau. Svarbiausia yra ryšys ir kad jie galėtų pasipasakoti tėvams, kad kažkas vyksta, kad jiems kažkas pasiūlė mokykloje, kažką pamatė.
Jokiu būdu tai neturi būti tik mokykla. Turi būti dvipusis dalykas: tiek tėvų įtaka, tiek mokykla. Mokykla turi daug įrankių užsiimti švietėjiška veikla, turi specialistų, pavyzdžiui, socialinį pedagogą, turi gyvenimo įgūdžių programą, turi biologijos pamokas. Bet tuo pačiu labai dažnai ir pačioje mokykloje vyksta platinimas“, – teigė S. Beniušienė.
M. Pasaravičiūtė: „Tai – naujas trendas“
Jai antrina ir M. Pasaravičiūtė, kuri atkreipia dėmesį į visos bendruomenės svarbą užsiimant prevencija.
„Vilniuje yra vykdoma ankstyvosios intervencijos programa. Tai yra psichoedukacinė programa, skirta motyvuoti 12–18 metų jaunimą keisti savo elgesį, suabejoti jau turimomis žiniomis, susijusiomis su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, žala bei pasekmėmis. <...>
Ateina paauglių, turinčių problemų su snusu. Neseniai prasidėjo naujas programos etapas ir jau 2 ar 3 jauni žmonės kreipėsi būtent dėl snuso ir dėl besivystančios priklausomybės. Tai – naujas trendas, ateinantis iš Skandinavijos šalių“, – sakė Vilnius visuomenės sveikatos biuro atstovė.
