Aštuonerius metus įvairiausių spalvų, dydžių ir kvapų pelargonijas auginanti moteris sako, kad sau tinkantį augalą gali rasti kiekvienas, nes pasirinkimų – nors vežimu vežk. O ir auginti jas nėra sunku, nes nereikalauja ypatingos priežiūros.
Pirmieji pelargonijų daigeliai pas Viliją atkeliavo 2015 metais. Kai internete pamatė gėles, kurios savo išvaizda nė nepriminė tų, kurios auga ne vieno namuose, vedina smalsumo užsisakė keletą daigelių.
„Kai pamačiau jas, pirma kilusi mintis buvo, kad tai – nesąmonė, fotošopas. Kažkada išvis nemėgau pelargonijų kvapo, jis netgi erzindavo ir netikėjau, kad jos gali šitaip žydėti. Bet įsigijau pirmuosius daigelius ir, kaip sakoma, ligą įsitaisiau“, – nusijuokia.
Stebina įvairiausiais kvapais
Dabar ji sako nė nebežinanti, kiek įvairiausių pelargonijų augina, sako, skaičiuoti jas reikėtų šimtais. Ir pačios mėgstamiausios negali išsirinkti, nes vieną dieną norisi malonių kvapų, kitą –pasimėgauti žiedų grožiu.
Išties, daugeliui pelargonijos asocijuojasi su specifiniu, ne pačiu maloniausiu kvapu, tačiau retas žino, kad vadinamosios kvapuolės gali kvepėti įvairiausiais aromatais.
„Mūsų nosiai kažkas neįprasto yra „Coca-Cola“, citrinos, apelsinų, cinamono, gvazdikėlių, medienos, miško, grybų, samanų, odekolono, švelnus vaisių, rožių kvapai. Bet uoslei pasirinkimas yra tikrai nemažas“, – vardijo pašnekovė.
Išskirtinių kvapų pelargonijos žydi paprastesniais žiedais. Tačiau jei norite grožio ir nebijote tikrojo pelargonijų aromato, namai gali pasipuošti įmantriausiais žiedynais ir įvairiausiomis spalvomis. Tik geltonos spalvos mėgėjams gali tekti nusivilti.
„Ko gero, kiekvieno augintojo ir veisėjo siekiamybė yra išgauti ryškios geltonos spalvos žiedyną. Dažniausiai pradžioje žydėjimo geltona spalva būna ryški, o vėliau išblanksta, patampa vadinama šampanine. Ko gero, dar nėra išvesta tikra, ryški geltona spalva“, – pastebi pelargonijų augintoja.
Daigeliai į Vilijos namus atkeliauja iš Švedijos, Norvegijos, Ispanijos, Vokietijos ir daugybės kitų šalių, tačiau ji pastebi – Lietuvos augintojai tikrai nenusileidžia užsieniečiams ir turi tokių veislių, kokių kitos šalys dar nematę.
Išdavė naudingus patarimus
Tad jei esate pradedantysis pelargonijų augintojas, V. Buckiūnienė turi keletą naudingų patarimų, kaip pati prižiūri savo augalus.
Pirmiausia, pastebi ji, daigelį reikia persodinti į vazoną, tačiau svarbu pasirinkti tinkamą žemę, kad ji nebūtų per sunki ir augalas neužmirktų.
„Tai nėra lepus augalas. Jį galima ir pamiršti palaistyti, nesupyks, bet jos bijo perlaistymo, kadangi kažkada seniai atkeliavo iš Afrikos žemyno, todėl joms jau geriau yra sausesnė, o ne pastoviai šlapia žemė“, – priduria ji.
Augimo laikotarpiu skinkite nudžiūvusius, peržydėjusius žiedynus, nes jie ne tik gadina vaizdą, bet ir trukdo skleistis naujiems žiedynams. Pašalinkite pažeistus, sudžiūvusius lapus. Priklausomai nuo gėlės veislės, ją gali prireikti ir genėti.
„Yra veislės, kurių genėti visiškai nereikia ir jos labai gražiai auga kupsteliu, o kitos labai stybsta į viršų, išleidžia 2-3 pagrindines šakas ir nėra bendro vaizdo. Yra vadinamos nykštukinės veislės – jų genėti visiškai nereikia.
Aš, asmeniškai, žiūriu pagal tai, kaip augalas auga. Kai matau, kad kažkur išauga pavienė šaka, kuri atrodo ne vietoje, aš ją patrumpinu penkiais ar daugiau centimetrais, jei augalas auga sparčiai.
Žinoma, automatiškai žydėjimas truputėlį susivėlina, nusikelia mėnesiu vėliau, bet tada mes turime ne du-tris, bet penkis-aštuonis ar net 10 žiedynų ir augalas atrodo visiškai kitaip“, – patarimais dalijosi pašnekovė.
Reikėtų nepamiršti pelargonijas ir patręšti – juk kaip ir mums, taip ir gėlėms reikia maistinių medžiagų:
„Visą laiką rinkdamasi trąšas aš nežiūriu, kam jos skirtos, bet žiūriu į jų sudėtį, azoto, fosforo ir kalio (NPK) santykius.
Pavasarį žiūriu, kad trąšose būtų daugiau azoto, nes jis skatina augimą, nuo gegužės, birželio mėnesio trąšose vyrauja daugiau azoto, nes jis skatina žydėjimą.“
Patarė, kaip išlaikyti pelargonijas per žiemą
Patręšti vertėtų ir rudenį, jei norite, kad augalas būtų tvirtas. „Rudenį labai gerai yra patręšti trąšomis, kuriose yra daugiau fosforo, nes jis sustiprina, sutvirtina šaknyną ir yra mažesnė tikimybė, kad per žiemą augalas neišsilaikys“, – patarė V. Buckiūnienė.
Rudenį, prieš įnešdama į patalpas peržiemojimui, ji taip pat profilaktiškai nupurškia augalus insekticidais, nes kenkėjai, o ypač amarai, dažnai puola pasikeitus auginimo sąlygoms, kai gėlės patiria stresą.
O kaipgi pavyksta išlaikyti pelargonijas per žiemą? Vilija sako, kad ypatingo parengimo augalams nereikia:
„Rudenį, kai jau prognozuojamos šalnos, susinešu jas į namus. Kas telpa, dedu ant palangių, kas netelpa, keliauja į rūsį.
Pelargonijoms žiemoti geriausios sąlygos – šviesi, bet vėsi patalpa. Tai gali būti įstiklintas balkonas, veranda. Svarbu, kad nebūtų minusinė temperatūra.
Mano pelargonijos žiemoja vazonuose, gėles apkarpau, antžeminės dalies palieku per gerą sprindį ir jos sau būna. Minimaliai laistau, stengiuosi neperlaistyti. Jos nemėgsta drėgmės, be to, nuo jos pertekliaus įsiveisia įvairios grybinės ligos.“
Taip pelargonijos puikiai peržiemoja ir kitąmet, kai jau nebeprognozuojamos šalnos, naktimis temperatūra svyruoja tarp 5-8 laipsnių, vėl iškeliauja į lauką.
„Šiemet ir birželio mėnesį buvo šalnos, pelargonijos jau buvo išneštos, bet kai išgirdau, kad naktį atvės iki -4 laipsnių, uždengiau jas agroplėvele ir kuo puikiausiai atsilaikė, nieko joms nenutiko“, –pastebi pašnekovė.
Paklausta, ką dar patartų norintiems auginti pelargonijas, bet galbūt nežinantiems, nuo ko pradėti, Vilija sako, kad didelių žinių nereikia, o ir pasirinkimas itin platus – veislių daugybė, tereikia išsirinkti norimą kvapą ar žiedų dydį, formą, spalvą.
Kai kurie pelargonijas augina ir dėl lapų grožio, nes jie gali būti žali su baltais, gelsvais ar tamsiais rudais pakraštėliais.
Tačiau šių gėlių augintoja juokaudama sako visiems turinti vieną patarimą: „Tiems, kurie dar neaugina, siūlau nepradėti, nes tai tikrai tampa liga, įsigijus vieną norisi ir dešimto, ir penkiolikto. Tai nėra bloga liga, bet vis norisi daugiau.“
