„Facebook“ puslapyje „Pamirštos vietos“ jau kurį laiką šmėžuoja entuziasto Andriaus kuriami vaizdo įrašai bei nuotraukos iš apleistų, ekstremalių vietų. Vos prieš kelias dienas vaikinas rodė vaizdus iš laipiojimo po seną 110 metrų kaminą Kėdainiuose. Anot jo, baimė pirmą kartą lipant kažkiek kirbėjo.
„Į šį kaminą lipau antrą kartą. Žinojau apie jo nestabilią konstrukciją, apie atsikabinusias kopėčias ir vietomis visiškai surūdijusias, sutrūkinėjusias platformas, todėl šįkart baimės nebuvo. Aišku, lipant pirmą kartą buvo nejauku matant visiškai supuvusį apsauginį lanką ir retkarčiais kopėčioms pajudant nuo kamino kelis centimetrus. Nepaisant visko, nesiūlyčiau niekam į jį lipti. Ten menkiausia klaida gali pasibaigti liūdnai“, – įspėja jis.
Lankosi ir užsienyje
Andrius po apleistas vietas keliauja jau 5 metus – kelionės, prasidėjusios nuo Kauno ir jo apylinkių išaugo į maniją – dabar jis apleistus pastatus tyrinėja jau ir užsienyje.
„Pradžiai apsiribodavau tik Kaunu ir jo rajonu. Vėliau, kai išsilaikiau teises, pradėjau važinėti po visą Lietuvą, laikui bėgant pasidarė įdomu aplankyti ir užsienio apleistas vietas. Pradėjau nuo Latvijos ir Lenkijos, o po to ir vakarų Europa.
Čia yra tiesiog hobis, nieko bendro su darbu neturintis. Tiesa, susiradau darbą Nyderlanduose, netoli Vokietijos ir Belgijos sienos tam, kad būtų visos galimybės savaitgaliais važiuoti tyrinėti šių šalių apleistas vietas“, – teigia jis.
Kaunietis atskleidžia, kad jam keliavimas po žmonių pamirštas vietas prilygsta kelionėms į praeitį. Kiekvienas pastatas turi savo istoriją, yra tarsi praeities atspindys, labiau vertingas nei kai kurios lankytinos vietos.
„Kai pavyksta rasti gerai išsilaikiusią slėptuvę apima jausmas lyg nukeliavus 30 metų atgal į praeitį. Geriausias to pavyzdys būtų civilinės saugos slėptuvės, kurias galima rasti po dauguma sovietinių gamyklų, administraciniais pastatais, švietimo įstaigų rūsiuose.
Ant sienų kabo rusų kalba parašyti propagandiniai plakatai, instrukcijos, kaip elgtis kilus įvairiems pavojams, o dėžėse guli nei karto pagal paskirtį nepanaudotos dujokaukės. Visi šie dalykai sukuria šaltojo karo atmosferą.
Tiesa, kai kurios slėptuvės buvo naudojamos ir po nepriklausomybės atkūrimo, jos skiriasi tik tuo, kad nebeliko propagandinių plakatų, o dauguma instrukcijų išliko tokios pačios, pasikeitė tik kalba, kuria jos parašytos.
Iš kitos pusės, apleistos vietos žavi tuo, kad jos yra tarsi muziejai, kur nereikia laikytis griežtų taisyklių. Gali eiti, lįsti, lipti visur, kur tik nori, taip pasirinkdamas sau patraukliausią susipažinimo su objektu būdą. Būtent todėl apleistos vietos žavi ir yra lygiavertės, o kartais net pranašesnės už lankytinas vietas.“
Patekti – nesunku, iššūkis – likti nepastebėtam
Vyras atskleidžia, kad lankymasis apleistose vietose turi savų iššūkių. Pastatus dažnai saugo sargai, stebėjimo kameros, o įdomiausia tai, kad vaikštant po apleistus pastatus svarbiausia nieko nesugadinti, nes tai bus laikoma vandalizmu.
„Patekti į apleistus objektus dažniausiai nebūna sunku, kur kas sunkiau išlikti juose nepastebėtiems. Teritorijose dažnai būna vaizdo stebėjimo kameros, judesio davikliai, sargai.
Visa tai apeiti kai kuriuose objektuose būna neįmanoma, todėl kelis kart buvau pagautas apsaugos darbuotojų, dažniausiai su jais išeina susitarti ir jie paleidžia, svarbiausia nuo jų nebėgti ir aiškiai pasakyti, kokiu tikslu lankaisi toje vietoje. Tiesa, vieną kartą su teritorijos sargu Latvijoje neišėjo susitarti ir jis iškvietė policiją, kuri tiesiog liepė parašyti kelis pasiaiškinimus, užsirašė asmens duomenis ir paleido. Galbūt tai ir skamba kvailai, tačiau apleistuose pastatuose svarbiausia nesugadinti ten esančio turto, kitu atveju tai bus prilyginama vandalizmui ir viskas nesibaigs tik su apsaugos darbuoto pokalbiu“, – apie patirtis dalinasi Andrius.
Ne paslaptis, kad apleistos vietos niekam nėra saugios. Kelionių entuziastas užsimena, kad esant reikalui čia net sunku išsikviesti pagalbą: „Svarbiausia visada su savimi turėti geriamo vandens, ypač, jeigu objektai dideli ir norint juos apeiti reikia tam skirti kelias valandas, taip pat svarbu turėti žibintuvėlį (mažiausiai vieną), pirštines, pilnai pakrautą telefoną, o jei planuojama ilgesnė nei paros kelionė su savimi pasiimti hamaką arba palapinę, miegmaišį ir lietui atsparius rūbus.“
Objektų paieška – ilgas tyrinėjimas
Vyras atskleidžia, kad ieškoti apleistų vietų šiomis dienomis galima daugeliu būdų.
„Yra 101 būdas rasti apleistas vietas. Galima ieškoti naudojantis palydoviniu žemėlapiu, pačiam važinėjant po pasirinktą regioną, ieškant informacijos internete apie užsidariusias įmones, keistis koordinatėmis su bendraminčiais.“
Anot jo, daugelis žmonių, socialiniuose tinkluose beieškančių įdomių apleistų objektų, nesupranta, kad vietų paieška yra ilgas darbas. Dažnai atsiranda tokių, kurie čia ir dabar nori gauti vietos adresą ir koordinates.
Vyras apleistas vietoves jau yra iššukavęs Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje bei Italijoje. Jis sako, kad vien kelionėmis į pamirštus objektus neapsiriboja – derina tai su lankytinomis vietomis: „Yra tekę vos tik išėjus iš apleistos gamyklos eiti pasivaikščioti į Vokietijos didmiestį ir panašių situacijų yra buvę nemažai.“
Naujienų portalui tv3.lt jis atskleidė, kad labiausiai galvoje įstrigo kelionė po apleistą gamyklą Belgijoje – čia jis turėjo naktį slėptis nuo apsauginio, slapčiomis išsaugoti padarytas nuotraukas.
„Ko gero labiausiai patikusi vieta buvo apleistos elektrinės kompleksas Belgijoje. Turbūt ši vieta įstrigo dėl to, kad čia teko miegoti ant apleisto anglių smulkintuvo pastato 42 metrų aukštyje, teritorijoje, kur nuolat patruliavo apsaugos darbuotojas, kuris kitą dieną mus pagavo elektrinės valdymo salėje.
Pagavęs mus liepė ištrinti nuotraukas (jas pavyko išsaugoti apkeičiant SD korteles), patikrino mūsų daiktus ir paleido mus pro pagrindinius vartus“, – pasakoja jis.
Patirti tokių nuotykių bet kam nerekomenduoja
Vis dėlto pamirštais objektais taip susižavėjęs lietuvis niekam tokiose vietose lankytis nerekomenduoja – tai pernelyg nesaugu.
„Jokios konkrečios apleistos vietos aplankyti nerekomenduočiau. Čia pilna įvairiausių pavojų sveikatai. Bet kada galima įlūžti pro senas grindis, nukristi nuo stogo, apsinuodyti cheminėmis medžiagomis, prisidaryti problemų su teisėsauga.
Tačiau jeigu jau sugalvosit užsiimti šiuo hobiu, niekada nepradėkit nuo gerai išsilaikiusių objektų. Pradžiai pasirinkit paprastus griuvėsius, kuriuos nesunkiai galima susirasti internete ir tik po to po truputį keliaukit link geresnių, įdomesnių apleistų vietų, tokiu būdu susidomėjimas šiuo pomėgiu greitai neišblės, o ir laikui bėgant patys išmoksit susirasti geriausias apleistas vietas.“
