Prieš šešerius metus pagal Vilniaus savivaldybės programą „Kuriu Vilnių“ buvo įgyvendintas Lietuvos dailininkų sąjungos projektas „Antakalnio sienos“.
Atgaivino iškeliavusios draugės eskizą
Tai buvo tapytojų Vytauto Poškos ir Silvijos Drebickaitės bei architekto Gedimino Sakalio bendradarbiavimo vaisius. Tąsyk S. Drebickaitė ištapė Antakalnio mokyklos sieną, pavadindama kūrinį „Vilniaus miesto atvaizdai ir istorija“, o V. Poška atgaivino apleisto namo pastatą (Vileišio g. 14A).
Prieš 4 metus Anapilin iškeliavus jo brangiai draugei S. Drebickaitei, V. Poška nusprendė įgyvendinti jos paliktą eskizą ir užbaigti ant mokyklos sienos plėtojamą projektą, šįsyk taip pat su G. Sakaliu. Kartu su Vilniaus Antakalnio progimnazijos vadovu Tomu Jankūnu pateikęs projektą programai „Kuriu Vilnių“ ir gavę finansavimą, ėmėsi jo įgyvendinimo.
2018 metais tapytoja Silvija Drebickaitė vieną Vilniaus Antakalnio progimnazijos sieną papuošė stilizuotu Vilniaus senamiesčio urbanistiniu peizažu. Kūrinį ant kitos mokyklos sienos po menininkės mirties užbaigė jos bičiulis, kolega tapytojas Vytautas Poška.
Prieš šešerius metus pagal Vilniaus savivaldybės programą „Kuriu Vilnių“ buvo įgyvendintas Lietuvos dailininkų sąjungos projektas „Antakalnio sienos“. Tai buvo tapytojų Vytauto Poškos ir Silvijos Drebickaitės bei architekto Gedimino Sakalio bendradarbiavimo vaisius. Tąsyk S. Drebickaitė ištapė Antakalnio mokyklos sieną, pavadindama kūrinį „Vilniaus miesto atvaizdai ir istorija“, o V. Poška atgaivino apleisto namo pastatą (Vileišio g. 14A).
Išlaikė kūrino stilistinę vienovę
Prieš 4 metus Anapilin iškeliavus jo brangiai draugei S. Drebickaitei, V. Poška nusprendė įgyvendinti jos paliktą eskizą ir užbaigti ant mokyklos sienos plėtojamą projektą, šįsyk taip pat su G. Sakaliu. Kartu su Vilniaus Antakalnio progimnazijos vadovu Tomu Jankūnu pateikęs projektą programai „Kuriu Vilnių“ ir gavę finansavimą, ėmėsi jo įgyvendinimo.
„Dabar kūrinys yra užbaigtas. Apžvelgę abi ištapytas sienas, matysime improvizuotai įamžintus visus žymiausius Vilniaus objektus“, – sako V. Poška.
V. Poška teigia siekęs, kad visi ištapyti architektūriniai ir gamtos objektai būtų atpažįstami – išlaikytų charakteringiausias detales. Jam taip pat buvo svarbu išlaikyti kūrinio stilistinę vienovę.
S. Drebickaitės eskizui, skirtam antrajai mokyklos sienai papuošti, V. Poška suteikė kiek daugiau realistinio stiliaus. V. Poška, tikslindamas architektūrines detales, pasitelkė ir menotyrininko Vido Poškaus knygą „Nedingęs Vilnius“. Kai kuriuos eskize esančius objektus identifikuoti menininkui padėjo menotyrininkas Stasys Latonas.
