• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šių metų spalio 8-oji – ypatinga diena, kai apsivertė ne tik 3-ejų Mato, bet ir jo tėvų Viktorijos ir Edgaro Šepečių gyvenimas. Tądien Matas tapo pirmuoju pacientu Kauno klinikose ir Lietuvoje, kuriam būnant tokio amžiaus buvo persodintas inkstas gyvosios donorystės būdu, iš jo tėčio Edgaro.

5

Šių metų spalio 8-oji – ypatinga diena, kai apsivertė ne tik 3-ejų Mato, bet ir jo tėvų Viktorijos ir Edgaro Šepečių gyvenimas. Tądien Matas tapo pirmuoju pacientu Kauno klinikose ir Lietuvoje, kuriam būnant tokio amžiaus buvo persodintas inkstas gyvosios donorystės būdu, iš jo tėčio Edgaro.

REKLAMA

38-erių Viktorija savo sūnų Matą apibūdina kaip aktyvų, žingeidų ir kūrybingą vaiką, mėgstantį dainuoti bei važinėti paspirtuku. Pasak jos, praėjus dviems mėnesiams po transplantacijos, Matas nekantrauja vėl pradėti lankyti darželį ir susitikti su savo draugais.

Netikėta žinia sudrebino šeimos gyvenimą

Iš Šilutės kilę Viktorija ir Edgaras augina dar vieną dukrą, o žinią apie Mato inkstų problemas sužinojo vos tik jam gimus. Pasak berniuko mamos, trečią parą išryškėjo rodikliai, kad Mato inkstų funkcija yra sutrikusi.

Nėštumo metu, berniukui dar esant įsčiose, buvo pastebėta, kad jis turi įgimtą inkstų patologiją – padidėjusią šlapimo pūslę. Dėl šios priežasties Viktorija nėštumo metu kas mėnesį lankydavosi Kauno klinikose.

REKLAMA
REKLAMA

„Pradžioje buvo manoma, kad problema yra tik prasiplėtęs Mato šlapimtakis, tačiau buvo kur kas gilesnių problemų“, – pažymėjo ji.

REKLAMA

Sužinojus žinią apie inkstų funkcijos sutrikimą, Mato mama sako, kad „tuo metu žemė išslydo iš po kojų“. Pasak moters, berniukas gimė koronaviruso pandemijos laikotarpiu, kai lankymas palatose nebuvo galimas: „Išgyventi tą žinią šeimai buvo pakankamai sunku.“

Vis dėlto gydytojai įvairiais būdais stengėsi padėti Matui, kad jo inkstų funkcija nesutriktų dar labiau. Berniuko tėtis Edgaras prisimena, kad vienu metu sūnaus inkstų funkcija buvo šiek tiek pradėjusi gerėti, o gydytojai minėjo, jog pasitaiko atvejų, kai net po metų mažiems vaikams inkstų funkcija atsistato savaime. Deja, Matui taip neįvyko.

REKLAMA
REKLAMA

„Kai Matas gimė, antrąją savaitę jo šlapimo pūslėje per pilvą buvo padaryta skylutė – cistostoma. Per ją tekėjo šlapimas, kad būtų išvengta žalos inkstams. Vėliau, bėgant laikui, cistostoma užsitraukė“, – pažymi berniuko mama Viktorija.

Vis dėlto vėliau Matas tiesiog gyveno su gydytojų paskirtais vaistais. Jam buvo taikomas medikamentinis gydymas, prižiūrima mityba ir ribojami tam tikri produktai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jo inkstų būklė labai pasikeitė, kai jis susirgo inkstų uždegimu. Uždegimas galutinai pažeidė inkstus, tada buvo kalbama apie transplantaciją, bet jam tada buvo tik du metukai ir gyvoji transplantacija nebuvo galima, dėl to, kad jis buvo per mažas, svėrė tik 10 kg“, – prisimena Viktorija.

Inkstų veikla vis blogėjo

Nors Matui vis labiau blogėjo, jo tėtis sako, kad bet kuris svetimas jį pamatęs žmogus nebūtų pasakęs, kad sūnus galėtų kuo nors sirgti, nes jis buvo aktyvus, o berniuko energija išblėsdavo tik retkarčiais, bet jis kelias minutes pailsėdavo ir toliau bėgiodavo.

REKLAMA

„Po to, kai buvo nuspręsta, kad Matas dar nėra tinkamas transplantacijai, nes yra per mažas, jam buvo įstatytas peritoninės dializės kateteris, kad būtų atliekamos dializės, bet dar nepradėjus jų atlikinėti Matas susirgo peritonitu – pilvaplėvės uždegimu. Jis buvo labai sunkiai gydomas, porą mėnesių praleido ligoninėje, vėliau buvo nuspręsta pašalinti dializės kateterį“, – pasakoja jo mama.

REKLAMA

Mato inkstų veikla ir toliau išliko sutrikusi, o būklė netgi blogėjo. Berniukas pradėjo vartoti specialius maisto papildus ir gėrimus, turinčius didelį kalorijų kiekį. Šių priemonių dėka Matas priaugo svorio, ir tada tėvai pradėjo tirtis dėl transplantacijos galimybės.

„Rugsėjį įvyko konsiliumas, jau buvo galima transplantacija. Gydytojai pasakojo mums visas rizikas, aiškino visą procesą, bet mes sakėme, kad kas blogiausio galėtų nutikti, tai jeigu įvyktų atmetimas, bet nepabandęs tu negali žinoti“, – pasakojo berniuko tėtis Edgaras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gydytojai apžiūrėjo Matą ir daugiausia dėmesio skyrė kraujagyslių dydžiui, nes tai buvo itin svarbu. Berniukas buvo smulkus, o jo tėtis Edgaras – suaugęs vyras, kurio svoris gerokai didesnis nei sūnaus.

Vis tik, paėmę tyrimus gydytojai nutarė, kad transplantacija yra įmanoma ir reikia bandyti: „Jie buvo pasakę, kad yra pasiruošę tą padaryti, tik klausė, ar mes esame pasiruošę.“

Gydytojai atliko daugybę kraujo tyrimų ir įvairių magnetinio rezonanso tyrimų. Kadangi šeima negalėjo ilgai laukti dėl nuolat blogėjančios Mato būklės, berniuką gydanti gydytoja kartu su komanda pasirūpino, kad viskas būtų suorganizuota kaip įmanoma greičiau.

REKLAMA

Šilutiškis inkstas atiteko sūnui

Paklausta apie gyvąją donorystę, Mato mama Viktorija paaiškino, kad Lietuvoje gyvoji donorystė yra įteisinta tik artimiems giminaičiams – broliui, sesei, vyrui ar vaikui. Šios donorystės metu organas paimamas iš gyvo žmogaus ir persodinamas kitam artimajam.

„Vieninteliai, kas gali būti donuojami, yra inkstai ir kepenys. Gyvoji donorystė yra vienas geriausių gydymo būdų, jeigu ji yra galima”, – priduria Viktorija, o jai antrina jos vyras.

REKLAMA

Moteris teigia, kad iš gyvo donoro paimtas inkstas tarnauja daug ilgiau ir yra mažesnė atmetimo rizika. Be to, gyvoji donorystė leidžia suplanuoti operacijos dieną tada, kai vaikas ir recipientas yra visiškai sveiki ir neturi jokių ligų.

„Buvo suorganizuotos dvi operacinės viena šalia kitos, kad būtų kuo trumpesnis laiko tarpas išimti iš manęs, donoro, ir persodinti sūnui (inkstą, – tv3.lt). Gydytojai pasakojo, kad buvo 15 min. tarpas tarp mano inksto išėmimo ir iškart prijungė inkstą prie Mato. Tai trunka labai trumpą laiką, o pati operacija užtruko apie 4 valandas“, – pasakoja Edgaras, tapęs sūnaus inksto donoru.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak berniuko mamos, Matas po inksto transplantacijos jaučiasi labai gerai – yra pilnas energijos, suvokia, kad jo pilvelyje yra tėčio inkstas ir žino, kad jį reikia saugoti ir mylėti, todėl taip ir daro.

„Jis džiaugiasi, kad gali viską valgyti, nes iki to laiko negalėjo daug ko valgyti. Kitiems vaikams nėra toks didelis džiaugsmas, kad jie gali valgyti bananą, šokoladą, o šiemet Matas pirmą kartą nuo gimimo paragavo šokolado – jis turi daugybę džiaugsmo ir daugybę pirmų kartų tėčio dėka“, – pabrėžia Viktorija.

REKLAMA

Žmonėms, išgyvenantiems panašias situacijas, Mato mama pataria nebijoti. Pasak jos, Lietuvoje dirba šaunūs, profesionalūs gydytojai, kurie žino, ką daro.

„Galbūt tai atrodo baugu, mums taip pat buvo baugu, nežinojome, kas laukia“, – sako moteris.

Pasak Viktorijos, reikia mėginti, rizikuoti, nes transplantacija yra pats geriausias gydymo būdas tiek suaugusiam, tiek vaikui, o tai jų sūnų grąžino į gyvenimą ir pakeitė visos šeimos kasdienybę.

Kaip nuostabu, kad pavyko tokia sudėtinga operacija.Didžiausios sekmės vaikui, tėčiui ir visai šeimai.Savo jau atkentėjote.
Nei vieno komentaro. Būtų apie kokia nors Pikul ar Pareigytę straipsnis, iškart koks 50 komentarų atsirastų.
miela ir šilta širdyje paskaičius apie tokią didelę dovaną - kokybiškai mažyliui gyventi!
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų